Vaistinis preparatas: Flupizen
Puslapis: 5


Neuronų funkcijos plastiškumas, indukuodamas procesus ląstelių viduje, sukelia taip vadinamą „prisukimo“ (wind-up) mechanizmą, lemiantį stipresnį atsaką į vėlesnius impulsus. Sukeliant šiuos pokyčius, NMDA receptorių vaidmuo yra reikšmingas (dėl genų ekspresijos). Flupirtino sukeliama netiesioginė šių receptorių blokada sąlygoją slopinimą. Tai pasipriešina kliniškai reikšmingam skausmo perėjimui į lėtinį, o lėtinio skausmo atveju stabilizuoja membranos potencialą, lengvinantį skausmo atminties ištrynimą, todėl mažinamas jautrumas skausmui.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Jei flupirtinas yra geriamas, iš virškinimo trakto rezorbuojasi maždaug 90% vaisto, o jei vartojamas į išeinamąją angą – maždaug 70% vaisto.

Kepenyse metabolizuojama maždaug trys ketvirtadaliai flupirtino dozės.

Flupirtino metabolizmo, vykstant uretano struktūros hidrolizei (1 fazės reakcija) ir susiformavusio amino acetilinimui (2 fazės reakcija), metu susiformuoja M1 metabolitas [2-amino-3-acetamino-6-(4-fluoro)-benzilaminopiridinas]. Šio metabolito analgezinis poveikis yra apie ketvirtadalis flupirtino analgezinio poveikio.

Kitas metabolitas susiformuoja oksidacinio p-fluorobenzilo grupės atskėlimo (I fazės reakcija) ir po to vykstančios p-fluorbenzoinės rūgšties ir glicino konjugacijos (II fazės reakcija) metu. Šis metabolitas (M2) biologiškai yra neaktyvus. Koks izofermentas daugiausia dalyvauja oksidacijos procese, netirta.

Flupirtinui būdinga maža geba sąveikauti su kitais vaistiniais preparatais.

Didžioji dozės dalis (69%) išsiskiria pro inkstus. Ją sudaro 27% nepakitusio vaistinio preparato, 28% metabolito M1 (susiformavusio acetilinimo metu) ir 12% metabolito M2 (p-fluorhipuro rūgštis), o likusį kiekį sudaro keli antriniai metabolitai, kurių cheminė struktūra nežinoma.

Maža dozės dalis išsiskiria su tulžimi ir išmatomis.

Pusinis eliminacijos laikas kraujo plazmoje – maždaug 7 valandos (nepakitusio vaistinio preparato ir metabolito M kartu ( 10 valandų) ( yra palankus analgetikams. Vartojant 50 – 300 mg dozes, koncentracija kraujo plazmoje būna proporcinga dozės dydžiui.

Kartotines dozes vartojančių senyvų žmonių organizme pusinės eliminacijos laikas buvo ilgesnis (žr. 4.2 skyrių).

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Toksinio poveikio tyrimų, atliktų su gyvūnais, metu optimalios farmakodinaminiam poveikiui sukelti flupirtino dozės atskirų organų ar organų sistemų funkcijai ar morfologijai reikšmingo toksinio poveikio nedarė.

Labai didelės dozės, ypač vartojamos ūmiu atveju, slopino centrinę nervų sistemą, stiprino hepatotoksinį poveikį dėl padidėjusios metabolizmo naštos kepenims.

Su dviem gyvūnų rūšimis (pelėmis ir žiurkėmis) atliekamų ūminių ir poūmių sąveikos su kitais vaistiniais preparatais, ypač nesteroidiniais analgetikais, tyrimų metu atskirų komponentų toksinio poveikio stiprėjimo ar pasikeitimo, ypač metabolizmo naštos kepenims pokyčio, atvejų nebuvo.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>