Vaistinis preparatas: Escitalopram Alvogen
Puslapis: 13


Nustatyta, kad pacientams, kurių inkstų funkcija susilpnėjusi (kreatinino klirensas 10 - 53 ml/min.), būna ilgesnis raceminio citalopramo pusinės eliminacijos laikas ir šiek tiek padidėja šio vaisto ekspozicija organizme. Metabolitų koncentracijos kraujo plazmoje netirtos, bet jos gali būti padidėję (žr. 4.2 skyrių).

Polimorfizmas

Nustatyta, kad pacientų, kurių organizme CYP2C19 veiklumas yra silpnas, escitalopramo koncentracija kraujo plazmoje būna dvigubai didesnė, negu pacientų, kurie yra ekstensyvūs metabolizuotojai. Pacientams, kurių organizme CYP2D6 veiklumas yra silpnas, reikšmingesnių ekspozicijos pakitimų nenustatyta (žr. 4.2 skyrių).

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Atlikti ne visi įprastiniai ikiklinikiniai escitalopramo tyrimai, nes atliktų escitalopramo ir citalopramo jungiamųjų toksikokinetikos ir toksikologinių tyrimų žiurkėms duomenys buvo panašūs. Dėl to manoma, kad yra galimas visų apie citalopramą sukauptų duomenų ekstrapoliavimas escitalopramui.

Palyginamieji toksikologiniai tyrimai su žiurkėmis rodo, kad escitalopramas ir citalopramas, vartojant jų keletą savaičių dozėmis, sukeliančiomis bendrą toksinį poveikį, sukelia kardiotoksinį poveikį, įskaitant stazinį širdies nepakankamumą. Kardiotoksinis poveikis daugiau susijęs su didžiausia koncentracija plazmoje, negu su sistemine ekspozicija (AUC). Poveikis pasireiškė tik esant daug didesnei (8 kartus) didžiausiai koncentracijai plazmoje už tą, kuri atsiranda vartojant gydomąją escitalopramo dozę, tuo tarpu jo ekspozicija organizme (AUC) buvo tik 3 – 4 kartus didesnė už tą, kuri atsiranda vartojant gydomąją šio vaisto dozę. Citalopramo S enantiomero AUC buvo 6 - 7 kartus didesnė už tą, kuri atsiranda vartojant gydomąją preparato dozę. Šie duomenys tikriausiai yra susiję su padidėjusiu poveikiu biogeniniams aminams, t.y. pirminio farmakologinio poveikio sukeltu antriniu pokyčiu, sukeliančiu hemodinaminį poveikį (koronarinės kraujotakos sumažėjimą) ir išemiją. Vis dėlto tikslus kardiotoksinio poveikio žiurkėms mechanizmas neaiškus. Klinikinė citalopramo vartojimo patirtis ir klinikinių escitalopramo tyrimų metu sukaupta patirtis nerodo, kad minėti duomenys yra susiję su klinika.

Ilgą laiką žiurkėms duodant escitalopramo ir citalopramo, kai kuriuose audiniuose, pvz., plaučių, antsėklidžio ir kepenų, nustatytas padidėjęs fosfolipidų kiekis. Pakitimai antsėklidyje ir kepenyse nustatyti, esant panašiai ekspozicijai, kaip žmogaus organizme. Nutraukus vartojimą šie pakitimai išnyko. Fosfolipidų kaupimąsi (fosfolipidozę) gyvūnams sukėlė daugelis katijoninių amfifilinių vaistų. Ar šis reiškinys yra kiek nors reikšmingas žmogui, nežinoma.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>