Vaistinis preparatas: Norestal
Puslapis: 12


Pacientams, kuriems yra lengvas ar vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas (A ir B pagal Child-Pugh kriterijus), escitalopramo pusinės eliminacijos laikas būna maždaug du kartus ilgesnis ir ekspozicija maždaug 60% didesnė negu ligoniams, kurių kepenų funkcija normali (žr. 4.2 skyrių).

Inkstų funkcijos sutrikimas

Gauta duomenų, kad pacientų, kurių inkstų funkcija sutrikusi (kreatinino klirensas 1053 ml/min.), organizme raceminio citalopramo pusinės eliminacijos laikas pailgėja, o ekspozicija šiek tiek padidėja. Metabolitų koncentracija plazmoje netirta, bet gali būti padidėjusi (žr. 4.2 skyrių).

Polimorfizmas

Gauta duomenų, kad žmonių, kurių organizme CYP2C19 metabolizuojamas silpnai, kraujo plazmoje escitalopramo koncentracija būna dvigubai didesnė, negu pacientų, kurie organizme metabolizmas vyksta ekstensyviai. Ligoniams, kurių organizme CYP2D6 metabolizuoja silpnai, reikšmingų ekspozicijos pokyčių nenustatyta (žr. 4.2 skyrių).

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Visų įprastinių ikiklinikinių escitalopramo tyrimų neatlikta, nes su žiurkėmis atliktų trumpų escitalopramo ir citalopramo toksikokinetikos ir toksikologinio poveikio tyrimų duomenys buvo panašūs. Dėl šios priežasties visus tyrimų su citalopramu gautus duomenis galima pritaikyti escitalopramui.

Palyginamųjų toksinio poveikio tyrimų su žiurkėmis metu nustatyta, kad po kelių gydymo savaičių (dozės buvo tokios, kokios sukelia bendrą toksinį poveikį) escitalopramas ir citalopramas sukelia toksinį poveikį širdžiai, įskaitant stazinį širdies funkcijos nepakankamumą. Toksinis poveikis širdžiai labiau koreliavo su didžiausia koncentracija plazmoje nei su sistemine ekspozicija (AUC): toks poveikis pasireiškė, kai koncentracija plazmoje buvo gerokai (8 kartus) didesnė už būnančią preparato vartojant klinikinėje praktikoje, o AUC buvo tik 3–4 kartus didesnis už būnantį preparato vartojant klinikinėje praktikoje. Citalopramo Senantiomero AUC buvo 6–7 kartus didesnis už būnantį preparato vartojant klinikinėje praktikoje. Tokie pokyčiai tikriausiai yra susiję su padidėjusiu poveikiu biogeniniams aminams, t.y. pirminio farmakologinio poveikio sukeltu antriniu farmakologiniu poveikiu, sukeliančiu poveikį hemodinamikai (vainikinės kraujotakos sumažėjimą) ir išemiją. Vis dėlto tikslus kardiotoksinio poveikio žiurkėms mechanizmas nėra aiškus. Klinikinė citalopramo vartojimo patirtis bei klinikinių escitalopramo tyrimų metu gauti duomenys nerodo, kad toks poveikis turi klinikinės reikšmės.

Kai kuriuose žiurkių, kurios ilgai vartojo escitalopramo ir citalopramo, audiniuose, pvz., plaučių, antsėklidžio ir kepenų, padidėjo fosfolipidų kiekis. Pakitimų antsėklidyje ir kepenyse atsirado esant ekspozicijai, panašiai į būnančią žmogaus organizme. Nutraukus vaistinio preparato vartojimą, šie pakitimai išnyko. Fosfolipidų kaupimasis (fosfolipidozė) gyvūnų organizme pastebėtas vartojant daugelio katijoninių amfifilinių preparatų. Ar toks poveikis turi kokios nors reikšmės žmogui, nežinoma.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>