Vaistinis preparatas: CAMPTO
Puslapis: 8


765 pacientams, kuriems buvo taikoma monoterapija 350 mg/m2 vaistinio preparato doze, ir 145 pacientams, kurie buvo gydomi pagal schemą rekomenduojama 180 mg/m2 vaistinio preparato doze kartu su 5FU/FR kas dvi savaites, pasireiškė šios nepageidaujamos reakcijos, kurios galėjo būti arba tikėtina, kad buvo, susijusios su CAMPTO vartojimu.

Virškinimo trakto sutrikimai

Vėlyvasis viduriavimas

Viduriavimas (pasireiškiantis praėjus daugiau kaip 24 val. po vaistinio preparato pavartojimo) yra toksinis poveikis, dėl kurio tenka riboti CAMPTO dozę.

Monoterapija

Sunkus viduriavimas pasireiškė 20 % pacientų, kurie vykdė nurodymus dėl viduriavimo. Sunkus viduriavimas pasireiškė 14 % stebėtų ciklų. Laikotarpio, po kurio pirmą kartą pasituštinama skystomis išmatomis, mediana yra penkta diena po CAMPTO infuzijos.

Kombinuotas gydymas

Sunkus viduriavimas pasireiškė 13,1 % pacientų, kurie vykdė nurodymus dėl viduriavimo. Sunkus viduriavimas pasireiškė 3,9 % stebėtų ciklų.

Nustatyta nedažnų pseudomembraninio kolito atvejų, vienu iš jų diagnozė patvirtinta bakteriologiniu tyrimu (nustatyta Clostridium difficile).

Pykinimas ir vėmimas

Monoterapija

Sunkus pykinimas ir vėmimas pasireiškė maždaug 10 % vėmimą slopinančių vaistinių preparatų vartojusių pacientų.

Kombinuotas gydymas

Sunkus pykinimas ir vėmimas pasireiškė rečiau (atitinkamai 2,1 % ir 2,8 % pacientų).

Dehidratacija

Aprašyta dehidratacijos epizodų, kurie dažniausiai susiję su viduriavimu ir (arba) vėmimu.

Pacientams, kurie patyrė su viduriavimu ir (arba) vėmimu susijusių dehidratacijos epizodų, nedažnais atvejais pasireiškė inkstų funkcijos nepakankamumas, hipotenzija arba širdies ir kraujotakos nepakankamumas.

Kiti virškinimo trakto sutrikimai

Su CAMPTO ir (arba) loperamido vartojimu susijęs vidurių užkietėjimas nustatytas:

monoterapijos metu – mažiau kaip 10 % pacientų;

kombinuotos terapijos metu – 3,4 % pacientų.

Gauta pranešimų apie nedažnus žarnų obstrukcijos, nepraeinamumo ar kraujavimo iš virškinimo trakto ir retus kolito (įskaitant tiflitą, išeminį ir opinį kolitą) atvejus. Retais atvejais įvyko žarnų prakiurimas. Kitas lengvas nepageidaujamas poveikis buvo anoreksija, pilvo skausmas ir mukozitas.

Gydymas irinotekanu retais atvejais buvo susijęs su pankreatito simptomų atsiradimu ir simptomų nesukeliančiu pankreatitu.

Kraujo sutrikimai

Neutropenija yra toksinis poveikis, dėl kurio tenka riboti šio vaistinio preparato dozę. Neutropenija buvo laikina ir nedidėjo. Tiek taikant monoterapiją, tiek kombinuotą chemoterapiją, mažiausio neutrofilų kiekio nustatymo mediana buvo 8 dienos.

Monoterapija

Neutropenija pasireiškė 78,7 %, sunki neutropenija (neutrofilų kiekis < 500 ląstelių/mm3) – 22,6 % pacientų. 18 % stebėtų gydymo ciklų neutrofilų kiekis tapo mažesnis kaip 1000 ląstelių/mm3 (tarp jų – 7,6 % < 500 ląstelių/mm3).

Paprastai neutrofilų kiekis visiškai sunormalėdavo iki 22-osios dienos.

Karščiavimas su sunkia neutropenija nustatytas 6,2 % pacientų (1,7 % gydymo ciklų).

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>