Vaistinis preparatas: Vancomycin Actavis
Puslapis: 5


Pacientams, kurių inkstų funkcija ribinė arba kurie yra vyresni kaip 60 metų, reikia atlikti serijinius klausos funkcijos ir vankomicino kiekio kraujyje tyrimus. Visiems šiuo vaistiniu preparatu gydomiems pacientams reikia periodiškai atlikti kraujo, šlapimo ir inkstų funkcijos tyrimus.

Po kartotinių per burną vartojamų vankomicino dozių kai kurių pacientų, gydytų nuo aktyvaus Clostridium difficile sukelto pseudomembraninio kolito, kraujo serume stebėta kliniškai reikšminga koncentracija. Taigi tokiems pacientams gali reikėti stebėti koncentraciją kraujo serume.

Ilgalaikis gydymas vankomicinu gali lemti per didelį nejautrių mikroorganizmų augimą, todėl pacientą reikia atidžiai prižiūrėti. Jeigu gydymo metu pasireiškia superinfekcija, reikia imtis tinkamų priemonių. Pacientams, gydomiems į veną vartojamu vankomicinu, retais atvejais pasireiškė Clostridium difficile sukeltas pseudomembraninis kolitas. Vadinasi, jeigu pacientui po vankomicino pavartojimo pasireiškia viduriavimas, svarbu pagalvoti apie šią diagnozę. Peristaltiką slopinančiais vaistiniais preparatais tokiu atveju gydyti negalima.

Pagalbinės medžiagos

Kiekviename šio vaistinio preparato buteliuke yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, vadinasi, preparatas iš esmės yra benatris.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Anestetikai

Vankomicino derinimas su anestetikais buvo susijęs su eritema, paraudimu su karščio pojūčiu, panašiu į histamino sukeliamą, bei anafilaktoidinėmis reakcijomis.

Nuo infuzijos priklausomus reiškinius galima iki minimumo sumažinti vankomiciną per 60 min. infuzavus prieš anestetikų vartojimą.

Kitokie vaistiniai preparatai, galintys sukelti nefrotoksinį ar ototoksinį poveikį

Jeigu kartu arba pakaitomis vartojama sisteminio arba lokalaus poveikio medikamentų, galinčių sukelti neurotoksinį arba nefrotoksinį poveikį, pvz., gentamicino, amfotericino B, streptomicino, neomicino, kanamicino, amikacino, tobromicino, bacitracino, polimiksino B, kolistino, viomicino ar cisplatinos, gali stiprėti nefrotoksinis ir (arba) ototoksinis vankomicino poveikis, todėl tokius pacientus reikia atidžiai stebėti (žr. ir 4.2 skyriuje apie dozės keitimą, jeigu derinama su aminoglikozidais).

Raumenis atpalaiduojantys preparatai

Vankomicino vartojant kartu su nervo ir raumens sinapses blokuojančiais preparatais didėja nervo ir raumens sinapsių blokados galimybė.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Klinikinių duomenų apie nėštumo metu vartojamo vankomicino saugumą žmogui nepakanka. Su gyvūnais atlikti toksinio poveikio reprodukcijai tyrimai poveikio embriono ir vaisiaus vystimuisi bei vaikingumo laikotarpiui neparodė (žr. 5.3 skyrių).

Vis dėlto kadangi vankomicinas prasiskverbia per placentos barjerą, todėl galimo ototoksinio ir nefrotoksinio poveikio rizikos vaisiui atmesti negalima. Vadinasi, nėščias moteris vankomicinu galima gydyti tik neabejotinai būtinu atveju ir tik atidžiai įvertinus tokio gydymo rizikos ir naudos santykį.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>