Vaistinis preparatas: Egolanza
Puslapis: 2


Pacientams, kurių manijos epizodo gydymas olanzapinu buvo sėkmingas, olanzapinas skiriamas bipolinio sutrikimo pasikartojimo prevencijai (žr. 5.1 skyrių).

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Suaugusieji

Šizofrenija: rekomenduojama pradinė olanzapino dozė – 10 mg per parą.

Manijos epizodas: pradinė dozė yra 15 mg vieną kartą per parą, taikant monoterapiją, arba 10 mg kartą per parą, skiriant kombinuotą terapiją (žr. 5.1 skyrių).

Bipolinio sutrikimo pasikartojimo prevencija: rekomenduojama pradinė dozė yra 10 mg per parą. Pacientams, kurių manijos epizodas yra gydomas olanzapinu, bipolinio sutrikimo pasikartojimo prevencijos gydymą reikia tęsti tomis pačiomis dozėmis. Pasireiškus naujam manijos, mišriam arba depresijos epizodui, reikia tęsti gydymą olanzapinu (jei reikia, parinkti tinkamiausią dozę) kartu pagal klinikines indikacijas taikant papildomą nuotaikos simptomų gydymą.

Šizofrenijos, manijos epizodo gydymo ir bipolinio sutrikimo recidyvo profilaktikos metu paros dozę galima palaipsniui pritaikyti pasirenkant tarp 5–20 mg per parą ir atsižvelgiant į paciento klinikinę būklę. Didinti dozę iki didesnės nei rekomenduojama pradinė, patariama tik tinkamai pakartotinai įvertinus klinikinę paciento būklę, ir tai turėtų būti daroma ne trumpesniais kaip 24 valandų intervalais. Olanzapinas gali būti vartojamas nepriklausomai nuo valgio, kadangi maistas absorbcijai įtakos neturi. Nutraukiant gydymą olanzapinu, reikia palaipsniui mažinti dozę.

Vaikai ir paaugliai

Olanzapino nerekomenduojama vartoti vaikams ir paaugliams, jaunesniems kaip 18 metų amžiaus, nes trūksta duomenų apie preparato saugumą ir veiksmingumą šio amžiaus pacientams. Trumpalaikiai tyrimai su paaugliais pacientais parodė didesnę įtaką svorio didėjimui, lipidų ir prolaktino pokyčiams nei tyrimai su suaugusiais pacientais (žr. 4.4, 4.8, 5.1 ir 5.2 skyrius).

Senyvi pacientai

Mažesnė pradinė dozė (5 mg per parą) paprastai nėra skiriama, bet dėl tam tikrų klinikinių veiksnių reikėtų apsvarstyti, ar nevertėtų skirti mažesnę pradinę dozę 65 metų ir vyresniems pacientams (žr. 4.4 skyrių).

Inkstų ir (arba) kepenų funkcijos sutrikimas

Tokius pacientus reikia pradėti gydyti mažesne (5 mg) pradine doze. Jeigu yra vidutinio sunkumo kepenų nepakankamumas (cirozė, A arba B klasė pagal Child-Pugh), pradinė dozė turi būti 5 mg, ją didinti galima tik atsargiai.

Lytis

Pradinė dozė ir tarpai tarp dozių moteriškos ir vyriškos lyties pacientams paprastai nesiskiria.

Rūkantieji

Pradinė dozė ir tarpai tarp dozių rūkaniems ir nerūkantiems pacientams paprastai nesiskiria.

Kai yra daugiau nei vienas veiksnys, galintis lėtinti metabolizmą (moteriška lytis, senyvas amžius, nerūkymas), reikia apsvarstyti, ar nereikėtų skirti mažesnę pradinę dozę. Jeigu yra indikacijų, dozė tokiems pacientams turi būti didinima atsargiai.

(Žr. 4.5 ir 5.2 skyrius.)

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai.

Nustatyta uždarojo kampo glaukomos rizika.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>