Vaistinis preparatas: Nimbex
Puslapis: 5


Pacientų, sergančių sunkiąja miastenija ar kitomis nervų ir raumenų ligomis, būna ryškiai padidėjęs jautrumas nedepoliarizuojantiems miorelaksantams. Šiems pacientams rekomenduojama ne didesnė kaip 0,02 mg/kg pradinė Nimbex dozė.

Dėl sunkaus šarmų bei rūgščių ir (ar) elektrolitų pusiausvyros sutrikimo gali padidėti ar sumažėti pacientų jautrumas miorelaksantams.

Nėra duomenų apie Nimbex vartojimą jaunesniems kaip 1 mėnesio naujagimiams, nes šio vaisto poveikis jiems netirtas.

Cisatrakuris nebuvo tirtas pacientams, kuriems buvo piktybinė hipertermija. Tyrimai su piktybinei hipertermijai jautriomis kiaulėmis parodė, kad cisatrakuris nesukelia šio sindromo.

Netirtas cisatrakurio poveikis pacientams, kuriems chirurginė operacija buvo atliekama sukėlus hipotermiją (25-28(C). Tikėtina, kad, kaip ir vartojant kitus miorelaksantus, infuzijos greitis, kurio reikia palaikyti adekvačią chirurgijai miorelaksaciją, tokiomis sąlygomis gali būti ryškiai mažesnis.

Cisatrakuris netirtas nudegusiems pacientams. Tačiau, skiriant jiems Nimbex, kaip ir kitus nedepoliarizuojančius miorelaksantus, reikia prisiminti, kad gali prireikti didesnės dozės ir ji gali veikti trumpiau.

Nimbex tirpalas yra hipotoninis, jo negalima švirkšti į infuzinę kraujo transfuzijos sistemą.

Intensyviosios terapijos skyriaus (ITS) pacientai

Kai laboratoriniams gyvūnams skiriamos didelės dozės, laudanozinas, cisatrakurio ir atrakurio metabolitas, buvo siejamas su laikina hipotenzija, o kai kurioms gyvūnų rūšims jis dirgino smegenis. Jautriausioms gyvūnų rūšims šių reiškinių atsirado, kai laudanozino koncentracija plazmoje buvo panaši į nustatomą kai kuriems ITS pacientams po ilgalaikės atrakurio infuzijos.

Dėl mažesnio cisatrakurio infuzijos greičio poreikio, plazmos laudanozino koncentracija sudaro maždaug trečdalį koncentracijos, kuri būna po atrakurio infuzijos.

Gauta pavienių pranešimų apie traukulius ITS pacientams, kurie gavo atrakurio ir kitų vaistų. Paprastai šiems pacientams būna vienas ar daugiau traukulius predisponuojančių veiksnių (pvz., galvos trauma, hipoksinė encefalopatija, smegenų edema, virusinis encefalitas, uremija). Priežastinis ryšis su laudanozinu nenustatytas.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Nustatyta, kad daugelis vaistų gali turėti įtakos nedepoliarizuojančių miorelaksantų poveikio stiprumui ir (ar) trukmei.

Poveikį stiprina:

anestetikai, pvz., enfluranas, izofluranas, halotanas (žr. 4.2 skyrių “Dozavimas ir vartojimo būdas“) ir ketaminas, kiti nedepoliarizuojantys miorelaksantai ar kiti vaistai, pvz., antibiotikai (iš jų aminoglikozidai, polimiksinai, spektinomicinas, tetraciklinai, linkomicinas ir klindamicinas), antiaritminiai vaistai (iš jų propranololis, kalcio kanalų blokatoriai, lidokainas, prokainamidas ir chinidinas), diuretikai (iš jų furozemidas ir, galbūt, tiazidai, manitolis ir acetazolamidas), magnio ir ličio druskos bei ganglioblokatoriai (trimetafanas, heksametonijus).

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>