Vaistinis preparatas: Lorista H
Puslapis: 6


Pagrindiniai losartano perdozavimo simptomai dažniausiai būna hipotenzija ir tachikardija, dėl parasimpatinės (klajoklio nervo) stimuliacijos taip pat gali pasireikšti bradikardija. Pagrindiniai hidrochlorotiazido perdozavimo simptomai paprastai būna padidėjusi diurezė, sunki hipotenzija ir bradikardija ar kita aritmija, traukuliai, parezė, paralyžinis žarnų nepraeinamumas, sąmonės sutrikimai (įskaitant komą), inkstų nepakankamumas, elektrolitų koncentracijos serume sumažėjimas bei rūgščių ir šarmų pusiausvyros sutrikimai.

Perdozuoto vaisto vartojimą būtina nedelsiant nutraukti. Jei perdozuota neseniai, rekomenduojama plauti skrandį. Be to, reikėtų stebėti paciento gyvybines funkcijas ir prireikus gydyti simptominėmis priemonėmis.

Hemodializės metu losartanas ir jo aktyvusis metabolitas nepašalinami. Kiek hidrochlorotiazido pašalinama hemodializės metu, nenustatyta.

5. FARMAKOLOGINĖS savybės

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – angiotenzino II antagonistai, deriniai, ATC kodas – C09DA01.



Lorista H – tai losartano ir hidrochlorotiazido fiksuotų dozių derinys.

Losartanas yra selektyvus geriamasis angiotenzino II (AT1) receptorių antagonistas. Angiotenzinas II prisijungia prie AT1 receptorių, kurių yra keliuose audiniuose (pvz., kraujagyslių lygiuosiuose raumenyse, antinksčiuose, inkstuose, širdyje), sukeldamas svarbių biologinių poveikių – kraujagyslių susiaurėjimą ir aldosterono atpalaidavimą. Be to, angiotenzinas II skatina lygiųjų raumenų ląstelių proliferaciją.

Losartanas ir jo farmakologiškai aktyvus metabolitas (E3174) blokuoja visus fiziologinius angiotenzino II poveikius, nepriklausomai nuo pastarojo kilmės ir sintezės būdo, tačiau neveikia autonominės nervų sistemos refleksų ir neturi nuolatinės įtakos norepinefrino (noradrenalino) koncentracijai plazmoje.

Losartanas selektyviai prisijungia prie AT1 receptorių. Prie kitų hormonų receptorių ar jonų kanalų, svarbių širdies ir kraujagyslių sistemos funkcijos reguliavimui, šis vaistas nesijungia ir jų neblokuoja. Angiotenziną konvertuojančio fermento (kininazės II), kuris ardo bradikininą, losartanas taip pat neslopina, todėl poveikių, tiesiogiai nesusijusių su AT1 receptorių blokavimu (pvz., laipsniškas su bradikininu susijusių poveikių stiprėjimas, edema), jį vartojant pasireiškia retai.

Losartanas vienodai veiksmingas vyrų ir moterų, jaunesnių (iki 65 metų) bei senyvų (65 metų ir vyresnių) pacientų hipertenzijai gydyti. Pavartojus šio vaisto, stipriausias poveikis pasireiškia per 6 val. Losartano poveikis trunka 24 val., todėl jį pakanka vartoti 1 kartą per parą. Antihipertenzinis poveikis pasireiškia pirmąją gydymo savaitę, vėliau palaipsniui stiprėja ir po 36 gydymo savaičių stabilizuojasi.

Hidrochlorotiazidas yra tiazidinis diuretikas. Tiazidiniai diuretikai slopina inkstų distalinių kanalėlių skiedžiamąją funkciją (mažina natrio ir chlorido jonų reabsorbciją šioje nefrono dalyje), todėl didina natrio, kalio, chlorido ir vandens išskyrimą.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>