Vaistinis preparatas: Irinotecan Kabi
Puslapis: 16


Pagrindinių toksiškumų, su kuriais susiduriama vartojant irinotekaną (pvz.: leukoneutropenija ir viduriavimas) intensyvumas yra susijęs su pradinės vaistinės medžiagos ir metabolito SN-38 poveikiu (AUC). Reikšmingas sąryšis buvo pastebėtas tarp hematologinio toksiškumo (baltųjų kraujo kūnelių ir neutrofilų sumažėjimas esant žemiausiam taškui) ar viduriavimo intensyvumo ir tiek irinotekano, tiek metabolito SN-38 ploto, kurį koordinačių sistemoje riboja koncentracijos ir laiko kreivė (AUC), taikant monoterapiją.

5.2 Farmakokinetinės savybės

I fazės tyrime dalyvaujant 60 pacientų, kuriems kas trys savaitės buvo infuzuojama nuo 100 mg/m2 iki 750 mg/m2 irinotekano į veną per 30 minučių, irinotekano išsiskyrimas buvo dvifazis arba trifazis. Vidutinis plazmos klirensas buvo 15 l/val./m2 ir pasiskirstymo tūris, kai koncentracija pastovi (Vss) buvo 157 l/m2. Vidutinis pusinės eliminacijos laikas pirmame trifazio modelio etape buvo 12 minučių, antrame etape – 2,5 valandos ir galutiniame etape – 14,2 valandos. SN-38 pasišalinimas iš plazmos dvifazis, o vidutinis galutinis pusinės eliminacijos laikas 13,8 valandos. Infuzijos pabaigoje, kurios rekomenduojama dozė buvo 350 mg/m2 irinotekano ir SN-38 vidutinė didžiausia koncentracija plazmoje buvo atitinkamai 7,7 mikrogramai/ml ir 56 nanogramai/ml, o vidutinės AUC reikšmės atitinkamai buvo 34 mikrogramai/val./ml ir 451 nanogramai/val./ml. SN-38 farmakokinetiniai parametrai labai kito, priklausomai nuo asmens.

Irinotekano farmakokinetinė analizė buvo atlikta su 148 pacientais, sergančiais metastaziniu gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžiu, kurie buvo gydyti įvairiomis schemomis, skirtingomis dozėmis II fazės tyrimų etape. Farmakokinetiniai parametrai nustatyti su trijų skyrių modeliu, kur buvo gauti panašūs rezultatai kaip ir tyrimo I etape. Visi tyrimai parodė, kad irinotekano (CPT-11) ir SN-38 poveikis didėja proporcingai CPT-11 vartojimo dozei. Jų farmakokinetinės savybės priklauso nuo ankstesnių ciklų skaičiaus ir nuo vartojimo schemos.

In vitro, prie plazmos baltymų prisijungia atitinkamai maždaug 65% ir 95% irinotekano ir SN-38.

Masės pusiausvyros ir metabolizmo tyrimai su 14C žymėtu vaistu parodė, kad daugiau kaip 50% į veną vartojamo irinotekano išsiskiria nepakitusios formos, 33% fekalijose dažniausiai su tulžimi ir 22% šlapime.

Yra du metabolizmo būdai, kurių kiekvienu metabolizuojama mažiausiai 12 % dozės:

karboksilesterazė hidrolizuoja į aktyvų metabolitą SN-38. SN-38 dažniausia pašalinamas per gliukuronidaciją ir paskui išsiskiria su tulžimi ir pro inkstus (mažiau kaip 0,5% irinotekano dozės). SN-38 gliukuronidas vėliau tikriausiai hidrolizuojasi žarnyne.

citochromo P450 3A oksidacijos priklausančios nuo fermentų, lemiančios išorinio piperidino žiedo atsidarymą susidarant APC (aminopentano rūgšties dariniui) ir NPC (pirminiam amino dariniui) (žr. 4.5 skyrių).

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>