Vaistinis preparatas: Zemplar
Puslapis: 9


Parikalcitolis absorbuojamas gerai. Po to, kai sveiki savanoriai išgėrė po 0,24 mikrogramų/kg parikalcitolio, vidutinis absoliutus biologinis prieinamumas buvo maždaug 72%; didžiausia koncentracija plazmoje (Cmax) po 3 valandų buvo 0,630 ng/ml (1,512 pmol/ml), o plotas po koncentracijos ir laiko kreive (AUC0-() buvo 5,25 ng(h/ml (12,60 pmol(h/ml). Vidutinis absoliutus parikalcitolio biologinis prieinamumas hemodializuojamiems pacientams (HD) ir pacientams, kuriems atliekama peritoninė dializė (PD), buvo, atitinkamai 79% ir 86%, viršutinė 95% patikimumo intervalo riba buvo, atitinkamai, 93% ir 112%. Sąveikos su maistu tyrimo, kuriame dalyvavo sveiki savanoriai, metu nustatyta, kad parikalcitolio Cmax ir AUC0-? nesikeitė vaisto vartojant su riebiu maistu ar nevalgius. Todėl Zemplar kapsules galima vartoti neatsižvelgant į valgymo laiką.

Sveikiems savanoriams parikalcitolio Cmax ir AUC0-? didėjo proporcingai, kai dozė buvo nuo 0,06 iki 0,48 mikrogramų/kg. Pusiausvyrinė koncentracija po kartotinų kas dieną ar tris kartus per savaitę vartojamų dozių sveikiems savanoriams susidarė per septynias paras.

Pasiskirstymas

Didžioji dalis parikalcitolio jungiasi su plazmos baltymais (> 99%). Parikalcitolio koncentracijos kraujyje ir parikalcitolio koncentracijos plazmoje santykis buvo vidutiniškai 0,54, kai koncentracija buvo nuo 0,01 iki 10 ng/ml (0,024 iki 24 pmol/ml), kas rodo, kad labai nedidelė dalis vaisto yra susijusi su kraujo ląstelėmis. Sveikiems savanoriams vidutinis menamas pasiskirstymo tūris po 0,24 mikrogramų/kg dozės buvo 34 litrai.

Metabolizmas ir ekskrecija

Išgėrus 0,48 mikrogramų/kg 3H-parikalcitolio dozę, didžioji dalis motininio junginio yra metabolizuojama, tik apie 2% nepakitusio vaisto išsiskiria su išmatomis, o šlapime motininio junginio nenustatoma. Maždaug 70% radioaktyvaus junginio išsiskyrė su išmatomis ir 18% - su šlapimu. Didžiausią sisteminę koncentraciją sudaro motininis vaistas. Žmogaus plazmoje nustatyta nedidelė dviejų parikalcitolio metabolitų koncentracija. Vienas metabolitas yra 24(R)-hidroksiparikalcitolis, kito metabolito struktūra nenustatyta. 24(R)-hidroksiparikalcitolis in vivo žiurkių PTH slopinimo modelio metu buvo mažiau aktyvus už parikalcitolį.

Pagal in vitro duomenis, parikalcitolio metabolizme dalyvauja daug kepenų ir ne kepenų fermentų, taip pat ir mitochondrijų CYP24, CYP3A4 ir UGT1A4. Nustatyti metabolitai, kurie susidaro 24(R)-hidroksilinimo, taip pat 24,26- ir 24,28-dihidroksilinimo bei tiesioginės gliukuronidacijos metu.

Eliminacija

Sveikiems savanoriams pariklacitolio pusinės eliminacijos periodas yra nuo penkių iki septynių valandų, kai dozė yra nuo 0,06 iki 0,48 mikrogramų/kg. Kumuliacijos laipsnis yra proporcingas pusinės eliminacijos periodui ir dozavimo dažniui. Hemodializės procedūra iš esmės neturi poveikio parikalcitolio eliminacijai.

Specialiosios pacientų grupės

Senyvi pacientai

Parikalcitolio farmakokinetika netirta vyresniems kaip 65 metų pacientams.

Vaikai

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>