Vaistinis preparatas: BUPIVACAINE-GRINDEKS
Puslapis: 7


Jei pasireiškia traukulių, juos būtina gydyti. Turi būti lengvai prieinami visi vaistai ir reanimacijos priemonės. Gydymo tikslas yra užtikrinti deguonies patekimą į kvėpavimo takus, slopinti traukulius ir palaikyti kraujo apytaką; prireikus galima taikyti pagalbinę ar kontroliuojamą plaučių ventiliaciją. Jei per 15–20 sekundžių traukuliai nesibaigia savaime, į veną reikia švirkšti prieštraukulinių preparatų. Traukulius greitai slopina 100–150 mg intraveninė tiopentalio dozė. Taip pat galima švirkšti 5–10 mg diazepamo, tačiau jo poveikis yra lėtesnis. Jei traukuliai nesiliauja, galima skirti raumenų relaksantų (pvz., suksametonijaus), kad būtų palaikomas deguonies patekimas į kvėpavimo takus ir paciento kvėpavimas. Tokiu atveju vis tiek būtina endotrachėjinė intubacija ir kvėpavimo kontrolė.

Jei pasireiškia pavojingų širdies ir kraujagyslių sistemos slopinimo požymių (hipotenzija, bradikardija), į veną reikia švirkšti 5–10 mg efedrino, kurio dozę prireikus galima kartoti po 2–3 minučių. Bradikardiją galima gydyti, pavyzdžiui, skiriant atropino.

Jei nutrūksta kraujo apytaka, būtina nedelsiant pradėti reanimacines priemones.

Gyvybiškai svarbu užtikrinti optimalų deguonies patekimą į kvėpavimo takus, palaikyti kvėpavimą ir kraujo apytaką, taip pat gydyti acidozę.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – vietiniai anestetikai, ATC kodas – N01B B01

Bupivakainas yra ilgo veikimo amidų grupės lokalaus poveikio anestetikas, kuris pasižymi anestetiniu ir analgeziniu veikimu. Didelė jo dozė sukelia anesteziją, pakankamą chirurginei operacijai atlikti, o mažesnė dozė sukelia sensorinę blokadą (analgeziją) su nežymia motorinių skaidulų blokada. Lokalios nejautros pradžia ir trukmė priklauso nuo vaisto injekcijos srities. Kaip ir kiti lokalaus poveikio anestetikai, bupivakainas sukelia grįžtamą nervinių impulsų laidumo blokadą, nutraukdamas natrio jonų tėkmę per nervų skaidulų membranas. Manoma, kad amidų grupės lokalaus poveikio anestetikai veikia blokuodami ląstelių membranų natrio kanalus. Lokalaus poveikio anestetikai taip pat gali blokuoti jaudinančiąsias galvos smegenų ir miokardo ląstelių membranas.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Bupivakainas yra labai tirpus riebaluose.

Preparato metabolitai yra mažiau farmakologiškai aktyvūs nei bupivakainas.

Bupivakaino koncentracija plazmoje priklauso nuo vaisto dozės, vartojimo būdo ir vietos vaskuliarizacijos laipsnio.

Pusinės bupivakaino eliminacijos laikas po įprastos ir dvifazės preparato absorbcijos iš epiduralinio tarpo yra, atitinkamai, 7 minutės ir 6 valandos. Lėtoji absorbcijos fazė yra tas veiksnys, kuris riboja bupivakaino eliminacijos greitį, ir tuo galima paaiškinti, kodėl tikrasis pusinės eliminacijos laikas yra ilgesnis nei preparato sušvirkštus į veną.

Bupivakaino jungimosi prie plazmos baltymų laipsnis yra 96%.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>