Vaistinis preparatas: Montelukast Olainfarm
Puslapis: 6


Pavartojus per burną montelukasto, po dviejų valandų buvo stebimas bronchų išsiplėtimas. Papildomai prie montelukasto poveikio prisidėjo bronchų išsiplėtimas, kurį sukėlė beta adrenoreceptorių agonistas. Gydymas montelukastu slopino tiek ankstyvosios, tiek vėlyvosios fazės bronchų spazmą, kuris atsirado dėl antigeno poveikio.

Vartojant montelukastą, palyginus su placebu, suaugusiųjų ir vaikų periferiniame kraujyje sumažėjo eozinofilų. Kitame tyrime, gydant montelukastu, labai sumažėjo eozinofilų kvėpavimo takuose (tiriant skrepliuose). Suaugusiesiems ir 2–14 metų amžiaus vaikams vartojant montelukastą, palyginus su placebu, periferiniame kraujyje sumažėjo eozinofilų, tuo pačiu pagerėjo astmos klinikinių simptomų kontrolė.

Tyrimuose su suaugusiaisiais skiriant 10 mg montelukasto vieną kartą per parą, palyginus su placebu, labai pagerėjo rytinis FEV1 (10,4 %, palyginus su 2,7 % pokyčiu nuo pradinio lygio), rytinis didžiausias iškvėpimo tėkmės greitis (PEFR) (24,5 l/min, palyginus su 3,3 l/min pokyčiu nuo pradinio lygio) ir labai sumažėjo bendras beta adrenoreceptorių agonistų vartojimas (-26,1 %, palyginus su 4,6 % pokyčiu nuo pradinio lygio). Reikšmingai pagerėjo pacientų pastebėtų dienos ir nakties astmos simptomų skalė, palyginus su placebu.

Atliekant tyrimus su suaugusiaisiais pastebėta, kad montelukastas sustiprina kartu vartojamų inhaliuojamųjų kortikosteroidų klinikinį poveikį (FEV1 procentinis pokytis nuo pradinio lygio atitinkamai vartojant inhaliuojamąjį beklometazoną ir montelukastą palyginus su beklometazono vartojimu: 5,43 % ir 1,04 %; vartojant beta adrenoreceptorių agonistą: -8,70 % ir 2,64 %). Palyginus su inhaliuojamuoju beklometazonu (200 mikrogramų per parą per rezervuarą), vartojant montelukastą, pradinis atsakas buvo greitesnis, nors per 12 savaičių tyrimą vidutinis gydomasis poveikis gydant beklometazonu buvo didesnis (FEV1 procentinis pokytis nuo pradinio lygio atitinkamai vartojant montelukastą palyginus su beklometazono vartojimu: 7,49 % ir 13,3 %; vartojant beta adrenoreceptorių agonistą: -28,28 % ir -43,89 %). Tačiau didelei daliai pacientų, gydytų montelukastu, palyginus su gydymu beklometazonu, klinikinis atsakas buvo panašus (pvz., 50 % pacientų, gydytų beklometazonu, FEV1 pagerėjo maždaug 11% ir daugiau virs pradinio lygio, kai maždaug 42% montelukastu gydytų pacientų gautas toks pats atsakas).

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>