Vaistinis preparatas: Perindap
Puslapis: 2


Perindap nerekomenduojama vartoti vaikams ir paaugliams, nes duomenų apie perindoprilio saugumą ir veiksmingumą nepakanka.

4.3 Kontraindikacijos

Susijusios su perindopriliu:

padidėjęs jautrumas perindopriliui arba bet kuriam AKF inhibitoriui;

buvusi angioedema (Kvinkės edema) susijusi su ankstesne AKF inhibitorių terapija;

paveldima ar idiopatinė angioedema;

antras ir trečias nėštumo trimestras (žr. 4.4 ir 4.6 skyrių).

Susijusios su indapamidu:

- padidėjęs jautrumas indapamidui ar bet kuriem kitiem sulfonamidams;

- sunkus inkstų nepakankamumas (kreatinino klirensas mažesnis nei 30ml/min);

- hepatinė encefalopatija;

- sunkus kepenų nepakankamumas;

- hipokalemija;

- bendra taisyklė: šio vaisto nerekomenduojama kombinuoti su medikamentais nepriskiriamais antiaritmikams, kurie sukelia skilvelinę tachikardiją (žr.4.5 skyrių);

- žindymas (žr. 4.6 skyrių).

Susijusios su Perindap:

padidėjęs jautrumas bet kuriai iš pagalbinių medžiagų.

Dėl nepakankamos terapinės patirties, Perindap neturėtų būti skiriamas:

dializuojamiems pacientams;

pacientams su negydomu nekontroliuojamu širdies nepakankamumu.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Specialūs įspėjimai:

Bendri perindopriliui ir indapamidui:

Gydymo maža perindoprilio ir indapamido doze metu nepageidaujamų reakcijų, išskyrus hipokalemiją (žr. 4.8 skyrių), dažnis, lyginanti su dažniu vartojant mažiausią patvirtintą atskirų veikliųjų medžiagų dozę, reikšmingai nesumažėjo.

Negalima paneigti, kad vartojant dviejų skirtingų antihipertenzinių preparatų, kuriais pacientas anksčiau nesigydė, padidės idiosinkrazinių reakcijų dažnis. Siekiant kuo labiau sumažinti minėto poveikio riziką, būtina atidžiai stebėti ligonio būklę.

Litis:

Ličio preparatų vartoti kartu su perindoprilio ir indapamido deriniu paprastai nerekomenduojama (žr. 4.5 skyrių).

Susiję su perindopriliu:

Neutropenija ar agranulocitozė:

Neutropenija ar agranulocitozė, trombocitopenija ir anemija gali pasireikšti pacientams gydomiems AKF inhibitoriais. Pacientams su normalia inkstų funkcija ir kuriems nėra kitų rizikos faktorių, neutropenija pasireiškia retai. Perindoprilis ypatingai atsargiai turi būti skiriamas pacientams sergantiems sisteminėmis jungiamojo audinio ligomis, pacientams, kuriems taikoma imunosupresinė terapija, gydomiems alopurinoliu ar prokainamidu, ar kuriems tinka keli iš išvardintų faktorių, ypatingai jei kartu yra inkstų nepakankamumas. Kai kuriems iš šių pacientų atsiranda sunkios infekcijos, kurių kartais neveikia net intensyvi antibiotikų terapija. Skiriant perindoprilį tokiems pacientams, patariama pastoviai tirti baltųjų kraujo kūnelių kiekį ir informuoti pacientus, kad atsiradus infekcijos požymiams (pvz.: gerklės skausmui, karščiavimui) praneštų gydytojui.

Padidėjęs jautrumas ar angioneurozinė edema:

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>