Vaistinis preparatas: Losartan Actavis
Puslapis: 11


Pirmaeilė vertinamoji baigtis buvo bendra, t. y. kardiovaskulinis mirštamumas ir ligotumas, nustatytas atsižvelgiant į bendrą kardiovaskulinės mirties, smegenų insulto ir miokardo infarkto dažnio mažėjimą. Nors abiejų grupių tiriamųjų kraujospūdis mažėjo reikšmingai ir tiek pat, pacientams, kuriems pirmaeilės vertinamosios baigties apraiškų atsirado, losartanas riziką sumažino 13% (p = 0,021, 95% PI: 0,77-0,98), daugiau negu atenololis. Tą daugiausiai lėmė smegenų insulto dažnio sumažėjimas. Smegenų insulto riziką losartanas sumažino 25( daugiau negu atenololis (p = 0,001, 95% PI: 0,63 – 0,89). Kardiovaskulinės mirties ir miokardo infarkto dažnis abiejų grupių pacentams reikšmingai nesiskyrė.

Rasė

LIFE tyrimo metu losartanu gydytiems juodaodžiams pacientams pirmaeilės bendros vertinamosios baigties, t. y. širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų (pvz., miokardo infarkto ir kardiovaskulinės mirties) ir ypač smegenų insulto, rizika buvo didesnė, negu gydytiems atenololiu. Vadinasi, LIFE tyrimo metu gauti duomenys apie losartano ir atenololio įtaką kardiovaskuliniam mirštamumui ir ligotumui hipertenzija sergantiems juodaodžiams, kuriems yra kairiojo širdies skilvelio hipertofija, netaikytini.

Tyrimas RENAAL

Angiotenzino II receptorių antagonisto losartano įtaka nuo insulino nepriklausomo diabeto vertinamosios baigties mažėjimui buvo nustatinėjama tyrimu RENAAL (The Reduction of Endpoints in NIDDM with the Angiotensin II Receptor Antagonist Losartan). Tai daugiacentris, atsitiktinių imčių, kontrolinis (poveikis lygintas su placebo sukeliamu) tyrimas, atliktas dvigubai aklu būdu. Jame dalyvavo 1513 pacientų, sergančių II tipo diabetu, kuriems buvo proteinurija ir hipertenzija arba pastarosiosios ligos nebuvo. Tyrimo metu losartanu buvo gydytas 751 tiriamasis. Tyrimo tikslas ( įrodyti, kad losartano kalio druska, be naudingo kraujospūdį mažinančio poveikio, sukelia dar ir inkstus saugantį poveikį.

Pacientams, kuriems buvo proteinurija ir kurių kraujo serume kreatinino koncentracija buvo 1,3 – 3 mg/dl, atsitiktinių imčių būdu buvo suskirstyti į dvi grupes. Vienos grupės tiriamiesiems kartu su jau vartojamais antihipertenziniais medikamentais, išskyrus AKF inhibitorius ir angiotenzino II antagonistus, buvo skirta kartą per parą gerti 50 mg losartano dozę, kuri prireikus buvo didinama, kad pasireikštų kraujospūdžio reakcija, kitos grupės ( placebo. Tyrėjams buvo nurodyta, kad prireikus kartą per parą geriamą losartano dozę galima didinti iki 100 mg. 72% pacientų didžiąją tyrimo laikotarpio dalį gėrė po 100 mg kartą per parą. Abiejų grupių tiriamiesiems prireikus buvo leista papildomai vartoti kitų antihipertenzinių preparatų (diuretikų, kalcio kanalų blokatorių, alfa ar beta adrenoblokatorių bei centrinio poveikio medikamentų). Pacientai buvo stebimi ne ilgiau kaip 5 metus (vidutiniškai 3,4 m.).

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>