Vaistinis preparatas: CLADOSOL
Puslapis: 8


Prie plazmos baltymų prisijungia 99,8 % itrakonazolo. Kraujyje jo būna 60 % tos koncentracijos, kuri yra kraujo plazmoje. Į audinius, kuriuose yra keratino, ypač į odą, preparato patenka iki 4 kartų daugiau negu į kraujo plazmą, o itrakonazolo pašalinimas iš šių audinių susijęs su epidermio regeneracija. Nutraukus medikamento vartojimą, po 7 parų kraujo plazmoje jo išmatuoti neįmanoma, odoje terapinis šios medžiagos kiekis išlieka net 24 savaites po gydymo nutraukimo. Pradėjus gydyti itrakonazolu, nagų keratine jo atsiranda ne anksčiau kaip po savaitės, o po 3 mėnesių vartojimo jo išlieka mažiausiai 6 mėnesius. Itrakonazolo būna odos riebaluose ir šiek tiek prakaite.

3 paras vaistinio preparato vartojus po 200 mg kartą per parą, jo terapinis kiekis makšties audiniuose išlieka 2 paras po gydymo nutraukimo, o vieną parą vartojus jo 200 mg ryte ir vakare – 3 paras.

Metabolizmas

Itrakonazolas daugiausia metabolizuojamas kepenyse, veikiant CYP3A4 izofermentui, atsiranda daug metabolitų. Vienas jų yra hidroksiitrakonazolas, kurio in vitro priešgrybelinis aktyvumas panašus į itrakonazolo. Terapinė šio metabolito koncentracija nustatyta biologiniu metodu, yra maždaug 3 kartus didesnė už itrakonazolo koncentraciją, nustatytą didelio slėgio skysčių chromatografijos (HPLC) metodu.

Eliminacija

Su išmatomis pašalinama 318 % itrakonazolo, pro inkstus – mažiau kaip 0,003 %. Maždaug 35 % išgerto preparato metabolitų pavidalu per savaitę iš organizmo išsiskiria su šlapimu.

Specialios žmonių grupės

Pacientai, kurių inkstų funkcija sutrikusi

Žmonėms, sergantiems inkstų nepakankamumu, gali nesusidaryti terapinės itrakonazolo koncentracijos kraujo plazmoje (žr. 4.2 skyrių). Dialize itrakonazolo pašalinti iš organizmo neįmanoma.

Pacientai, kurių kepenų funkcija sutrikusi

Itrakonazolas daugiausia metabolizuojamas kepenyse, todėl galutinis pusinės eliminacijos laikas būna reikšmingai ilgesnis (žr. 4.2 skyrių).

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Atlikus kartotinių dozių tyrimus su gyvūnais, nustatyta, kad pagrindiniai itrakonazolo organai taikiniai yra antinksčių žievė, kepenys, mononuklearų sistema. Be to, pastebėta riebalų metabolizmo sutrikimų, pasireiškiančių ksantomomis įvairiuose organuose.

Mutageninio itrakonazolo poveikio nepastebėta.

Ikiklinikinių tyrimų metu žiurkių patinams dažniau atsirasdavo minkštųjų audinių sarkoma. Manoma, kad taip atsitinka dėl to, kad sustiprėja lėtinės jungiamojo audinio uždegimo reakcijos, pasireiškiančios ne dėl neoplazijos, o dėl padidėjusio cholesterolio kiekio ir jungiamojo audinio cholesterozės.

Tiesioginio itrakonazolo poveikio vaisingumui neįrodyta. Nustatyta, kad didelėmis dozėmis itrakonazolas daro nuo dozės priklausantį toksinį poveikį žiurkėms, pelėms, jų embrionui ir teratogeninį poveikį. Žiurkėms teratogeninis poveikis pasireiškė daugybiniais skeleto defektais, pelėms – encefalocelėmis ir makroglosija.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>