Vaistinis preparatas: Clopimef
Puslapis: 9


Pogrupių analizėje pagal būklę (miokardo infarktas, išeminis insultas ir PAL) didžiausias vaisto veiksmingumas (statistinis veiksmingumas p = 0,003) buvo užfiksuotas pacientams, sergantiems PAL (ypač tiems, kurie taip pat buvo patyrę miokardo infarktą) (santykinis rizikos sumažėjimas – 23,7 %, PI: nuo 8,9 iki 36,2), o mažesnis (nelabai tesiskyręs nuo acetilsalicilo rūgšties rezultatų) – pacientams, patyrusiems insultą (santykinis rizikos sumažėjimas – 7,3 %, PI: nuo -5,7 iki 18,7 [p = 0,258]). Pacientams, kurie dalyvavo klinikiniame tyrime dėl neseniai patirto miokardo infarkto, klopidogrelio veiksmingumas nedaug, tačiau nusileido acetilsalicilo rūgščiai (santykinis rizikos sumažėjimas – -4,0 %, PI: nuo -22,5 iki 11,7 [p=0,639]). Be to, pogrupių analizė pagal amžių parodė, kad vyresniems kaip 75 metų pacientams klopidogrelio veiksmingumas buvo mažesnis nei 75 metų pacientams ar jaunesniems.

Kadangi CAPRIE tyrimas nebuvo orientuotas į vaisto efektyvumo individualiems pogrupiams įvertinimą, neaišku, ar skirtingos santykinio rizikos sumažinimo reikšmės priklausomai nuo pacientų negalavimų yra teisingos, ar tik atsitiktinės.

Ūminis koronarinis (vainikinių arterijų) sindromas

CURE tyrime dalyvavo 12 562 pacientai, sergantys ūminiu vainikinių arterijų sindromu, nelydimo ST segmento pakilimu (nestabili krūtinės angina arba miokardo infarktas be Q bangos), ir per pastarąsias 24 valandas patyrę krūtinės skausmus ar išemijai būdingų simptomų.

Pacientams turėjo būti nustatyti arba EKG pokyčiai, rodantys galimą naują išemiją, arba bent dvigubai aukščiau leistinos normos padidėjęs širdies fermentų, arba troponino I, arba T, kiekis. Vieniems pacientams buvo skiriama klopidogrelio (pradinė įsotinimo 300 mg dozė, paskui – 75 mg per parą, n = 6259), kitiems – placebas (n = 6303). Abiem grupėms taip pat buvo skiriama acetilsalicilo rūgšties (75–325 mg per parą) ir taikomos kitos standartinės terapijos. Gydymas truko iki vienerių metų. CURE tyrime 823 (6,6 %) pacientų taip pat buvo taikoma GPIIb/IIIa receptorių blokatorių terapija. Daugiau nei 90 % pacientų buvo skirta heparinų;; šis gydymas reikšmingai nekeitė santykinio kraujavimų dažnumo, būdingo klopidogreliu ir placebu gydytų ligonių grupėms.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>