Vaistinis preparatas: Panlan
Puslapis: 4


*

*Odos ir poodinio audinio sutrikimai

*Išbėrimas, egzantema, niežulys

*Dilgėlinė, angioneurozinė edema,

*

*Stevens ( Johnson‘o sindromas, Lyell sindromas, daugiaformė eritema, padidėjęs jautrumas šviesai

*

*Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai

*

*Sąnarių, raumenų skausmas

*

*

*

*Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai

*

*

*

*Intersticinis nefritas

*

*Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai

*Astenija, nuovargis, negalavimas

*Padidėjusi kūno temperatūra, periferinė edema

*

*

*

*

4.9 Perdozavimas

Būdingų perdozavimo simptomų žmogui nėra.

Dozės iki 240 mg, sušvirkštos į veną per 2 minutes, buvo gerai toleruojamos.

Kadangi pantoprazolas kraujyje stipriai prisijungia prie baltymų, dializės metu jo lengvai pašalinti iš organizmo neįmanoma.

Perdozavimo atveju, jei pasireiškia klinikiniai intoksikacijos požymiai, reikia vadovautis įprastinėmis apsinuodijimo gydymo taisyklėmis.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – protonų siurblio inhibitoriai, ATC kodas – A02B C02

Veikimo mechanizmas

Pantoprazolas yra benzimidazolo darinys, kuris specifiškai slopina parietalinių ląstelių protonų siurblį ir tokiu būdu slopina druskos rūgšties sekreciją skrandyje.

Pantoprazolas virsta aktyvia forma (cikliniu sulfenamidu) rūgščioje terpėje parietalinėse ląstelėse, kur jis slopina H+ , K+-ATFazės fermentą, t. y. veikia galutinę druskos rūgšties gamybos skrandyje stadiją.

Slopinimas priklauso nuo dozės; veikiama tiek bazinė, tiek stimuliuota rūgšties sekrecija. Daugumai pacientų rėmens ir rūgštaus turinio atpylimo simptomai išnyksta per 1 savaitę. Pantoprazolas sumažina skrandžio sulčių rūgštingumą ir dėl to, proporcingai sumažėjusiam rūgštingumui, padidėja gastrino kiekis. Gastrino kiekio padidėjimas yra laikinas. Kadangi pantoprazolas prisijungia prie fermento vėliau negu sudirginami ląstelės receptoriai, preparatas gali slopinti druskos rūgšties sekreciją, nepriklausomai nuo stimuliacijos kitomis medžiagomis (acetilcholinu, histaminu, gastrinu). Nepriklausomai nuo to, ar preparatas yra geriamas, ar leidžiamas į veną, jo poveikis yra vienodas.

Veikiant pantoprazolui, gastrino kiekis padidėja badavimo metu. Pavartojus trumpai, dažniausiai jis neviršija normos ribų. Ilgalaikio gydymo metu gastrino kiekis dažniausiai padvigubėja. Tačiau tik pavieniais atvejais padidėjimas yra labai žymus. Ilgalaikio vartojimo metu nedideliam skaičiui pacientų nežymiai arba vidutiniškai padidėja skrandyje specifinių endokrininių ląstelių (SEL) (nuo paprastos iki adenomatozinės hiperplazijos). Vis dėlto, iki šiol gautais tyrimų duomenimis (žr. 5.3 skyrių), žmogui galima atmesti karcinoidų pirmtakų (atipinės hiperplazijos) arba skrandžio karcinoidų susiformavimą.

Klinikinis poveikis

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>