Vaistinis preparatas: Femara
Puslapis: 11


Poveikis visos šlaunies MKT buvo panašus į poveikį juosmeninių slankstelių MKT, tačiau skirtumas buvo mažesnis. Po 2 metų, vertinant poveikį bendrajam MKT, skirtumas buvo statistiškai reikšmingas ir palankus tamoksifenui (P<0,0001).

2 metų laikotarpiu reikšmingo skirtumo gydymo grupėse, vertinant lūžimų dažnumą, nebuvo: apie lūžimus pranešė 20 (15%) letrozolo ir 22 (17%) tamoksifeno vartojusių pacienčių.

Tamoksifeno vartojusių pacienčių grupėje bendrojo cholesterolio koncentracijos sumažėjimo mediana po 6 mėnesių buvo 16% (lyginta su pradiniu rodmeniu), panašus mažėjimas stebėtas ir vėlesnių apsilankymų metu (iki 24 mėnesio). Letrozolo vartojusių pacienčių grupėje bendrojo cholesterolio koncentracijos sumažėjimo mediana laiko atžvilgiu buvo stabili, reikšmingo didėjimo kito apsilankymo metu nenustatyta. Vis dėlto, atsižvelgiant į šiuos duomenis, nustatyta, kad skirtumas tarp 2 gydymo grupių buvo statistiškai reikšmingas bet kuriuo laikotarpiu tamoksifeno naudai (P<0,0001).

Tęstinis pagalbinis gydymas

Keliuose mokslo centruose dvigubai aklu būdu atliktas atsitiktinės imties tyrimas (poveikis lygintas su placebo sukeliamu) (CFEM345G MA-17), kuriame dalyvavo daugiau negu 5100 moterų, kurios postmenopauziniu periodu sirgo pirminiu krūties vėžiu (vienoms pacientėms nustatyta, kad vėžiniame audinyje yra hormoninių receptorių, kitoms jų buvimas netirtas). Pacientės, kurioms liga po 4,5 – 6 metų pagalbinio gydymo tamoksifenu nepasireiškė, atsitiktiniu būdu buvo suskirstytos į dvi grupes: vienos grupės tiriamosios vartojo Femara, kitos ( placebo.

Pagrindinės analizės metu vertinti duomenys, kai stebėjimo mediana buvo maždaug 28 mėnesiai (25% pacienčių stebėta mažiausiai 38 mėnesius). Nustatyta, kad Femara reikšmingai (42%) sumažino krūties vėžio atsinaujinimo riziką, palyginti su placebu (rizikos santykis 0,58; 95% PI 0,45, 0,76; P=0,00003). Statistiškai reikšmingai geresnis letrozolo poveikis IBLP* nepriklausė nuo metastazių limfmazgiuose (toms pacientėms, kurių limfmazgiai nepažeisti, rizikos santykis buvo 0,48; 95% PI 0,30, 0,78; P=0,0002, toms, kurių limfmazgiai buvo pažeisti, rizikos santykis buvo 0,61; 95% PI 0,44, 0,83; P=0,002). * MA-17 tyrimo metu su IBLP susiję reiškiniai buvo krūties vėžio atsinaujinimas (lokalus regioninis atsinaujinimas, tolimosios metastazės ar kitos krūties vėžys).

Pradinės bendrojo išgyvenamumo (antrinė vertinamoji baigtis) analizės metu turėta duomenų, kad iš viso mirė 113 ligonių (51 vartojo Femara, 62 - placebo). Bendrasis išgyvenamumas tiriamųjų grupėse reikšmingai nesiskyrė (rizikos santykis 0,80; 95% PI 0,56, 1,,19 P(0,10).

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>