Vaistinis preparatas: Ozapex
Puslapis: 2


Pradėti gydyti mažesne pradine doze (5 mg per parą) paprastai nereikia, tačiau jos vartojimą reikia apsvarstyti65 metų ar vyresniems pacientams, jeigu tam tikri klinikiniai veiksniai pateisina (taip pat žr. 4.4 skyrių).

Pacientai, kurių inkstų ir(arba) kepenų veikla sutrikusi

Reikia apsvarstyti, ar šiems pacientams netikslinga gydymą pradėti mažesne (5 mg) doze. Jeigu yra vidutinio sunkumo kepenų veiklos nepakankamumas (cirozė, A arba B klasė pagal Child-Pugh ), pradinė dozė turi būti 5 mg, ją didinti galima tik atsargiai.

Lytis

Moterims, palyginti su vyrais, pradinės dozės ir dozių ribų keisti nereikia.

Rūkaliai

Nerūkantiems pacientams, palyginti su rūkaliais, pradinės dozės ir dozių ribų keisti nereikia.

Jeigu yra daugiau negu vienas veiksnys, galintis lėtinti metabolizmą (moteriškoji lytis, senyvas amžius, nerūkymas), reikia apsvarstyti, ar nesumažinus pradinės dozės.. Jei reikia, dozė tokiems pacientams didinima labai atsargiai.

(Žr. 4.5 ir 5.2 skyrius).

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs organizmo jautrumas veikliajai medžiagai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai.

Pacientai, kuriems yra uždaro kampo glaukomos rizika.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Kad antipsichoziniais vaistiniais preparatais gydomų pacientų klinikinė būklė pagerėtų gali prireikti kelių dienų ar savaičių. Šiuo laikotarpiu pacientus reikia labai atidžiai stebėti.

Su demencija susijusi psichozė ir(arba) elgsenos sutrikimai

Olanzapinas yra neįteisintas su demencija susijusios psichozės ir(arba)elgsenos sutrikimų gydymui, todėl šios grupės pacientams jo vartoti nerekomenduojama, kadangi didėja mirtingumas ir cerebrovaskulinių sutrikimų rizika. Placebu kontroliuojamų klinikinių tyrimų (6 - 12 savaičių trukmės), kuriuose dalyvavo senyvi (vidutinis amžius 78 metai) pacientai, sergantys su demencija susijusia psichoze ir(arba) elgsenos sutrikimu, metu olanzapinu gydytų tiriamųjų mirties dažnis buvo 2 kartus didesnis negu vartojusių placebo (atitinkamai 3,5 % ir 1,5 % pacientų). Su olanzapino doze (vidutinė paros dozė buvo 4,4 mg) ar gydymo trukme didesnis mirties dažnis nebuvo susijęs. Šios populiacijos pacientų mirtingumo dažnio padidėjimą gydant olanzapinu gali skatinti tokie rizikos veiksniai kaip vyresnis negu 65 metai amžius, disfagija, sedacija, bloga mityba, dehidracija, plaučių ligos (pvz., pneumonija su aspiracija arba be jos) ar benzodiazepinų vartojimas kartu. Vis dėlto, olanzapinu gydytiems pacientams mirties dažnis buvo didesnis, negu vartojusiems placebo, nepriklausomai nuo šių rizikos veiksnių.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>