Vaistinis preparatas: Tacrolimus Accord
Puslapis: 6


Pradiniu potransplantaciniu laikotarpiu paprastai reikia stebėti tokius rodiklius: kraujospūdį, EKG, neurologinę ir bendrą organizmo būklę, gliukozės koncentraciją kraujyje nevalgius, elektrolitų koncentraciją kraujyje (ypač kalio), atlikti kepenų ir inkstų funkcinius mėginius, kraujo ląstelių sudėtį, krešumą, baltymo kiekį kraujo plazmoje. Nustačius kliniškai reikšmingų pakitimų, reikia spręsti apie imunosupresinio gydymo koregavimą.

Gauta pranešimų apie gydymo klaidas, neapdairų, netyčinį ar gydytojui neprižiūrint atliktą greito atpalaidavimo ar pailginto atpalaidavimo takrolimuzo farmacinių formų pakeitimą. Toks keitimas dėl kliniškai reikšmingų sisteminės takrolimuzo ekspozicijos skirtumų sukelia sunkų nepageidaujamą poveikį, įskaitant transplantato atmetimą, ar kitokį dėl per mažos arba perdidelės takrolimuzo ekspozijos atsirandanti šalutinį poveikį. Pacientams reikia nuolat skirti tos pačios farmacinės formos preparato, laikantis atitinkamo paros dozavimo režimo; farmacinę formą ar dozavimo režimą keisti galima tik atidžiai prižiūrint patirties transplantacijos srityje turinčiam specialistui (žr. 4.4 ir 4.8 skyrius).

Vartojant Tacrolimus Accord reikia vengti vaistažolių preparatų, kurių sudėtyje yra Paprastosios jonažolės (Hypericum perforatum), ar kitų vaistažolių, nes dėl sąveikos gali sumažėti kraujyje takrolimuzo koncentracija ir jo poveikis (žr. 4.5 skyrių).

Kadangi viduriuojant takrolimuzo koncentracija kraujyje gali reikšmingai pasikeisti, tokiais atvejais takrolimuzo koncentraciją reikia tirti papildomai.

Reikia vengti kartu vartoti ciklosporino ir takrolimuzo; takrolimuzą vartojančius pacientus, kurie anksčiau vartojo ciklosporino, reikia atidžiai kontroliuoti (žr. 4.2 ir 4.5 sk.).

Retai pasitaiko širdies skilvelių arba pertvaros hipertrofija, vertinama kaip kardiomiopatija. Dažniausiai tai yra laikini pakitimai, pirmiausia atsirandantys vaikams, kuriems takrolimuzo koncentracija kraujyje yra žymiai didesnė negu rekomenduojama. Nustatyta, kad šiuos pakitimus gali nulemti ir kitos priežastys – anksčiau buvusi širdies liga, kortikosteroidai, hipertenzinė liga, inkstų ar kepenų veiklos sutrikimas, infekcinės ligos, skysčių kiekio perdozavimas, patinimai. Todėl pacientų, turinčių rizikos faktorių, ypač mažų vaikų ir pacientų, kurie gydomi didelėmis imunosupresantų dozėmis, būklė turi būti kontroliuojama atliekant echokardiografiją, EKG iki transplantacijos operacijos ir po jos (pvz., pradžioje kas trys mėnesiai, vėliau kas 9-12 mėnesių). Nustačius pakitimų, reikia mažinti Tacrolimus Accord dozę arba keisti jį kitais imunosupresiniais preparatais. Takrolimuzas gali sukelti QT intervalo pailgėjimą, tačiau apie torsades de pointes sukėlimą duomenų šiuo metu nepakanka. Reikia atsargiai vartoti pacientams, kuriems nustatytas arba įtariamas įgimtas ilgo QT intervalo sindromas.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>