Vaistinis preparatas: DOLFORIN
Puslapis: 4


tik praėjus ne mažiau kaip 48 val., kitaip gali padidėti vidutinė fentanilio koncentracija. Kiekvieną pleistrą reikia klijuoti vis kitame odos plote. Vėl toje pačioje vietoje pleistrą galima klijuoti tik po 7 dienų. Pleistrą nuėmus, analgezinis poveikis gali išlikti tam tikrą laiką.

Jei nulupus pleistrą, ant odos yra jo likučių, juos galima nuplauti vandeniu ir muilu. Negalima valyti alkoholiu ar kitais tirpikliais, nes tam tikrą laiką jie gali prasiskverbti pro odą.

Vaikai

Jaunesnių nei 12 metų vaikų gydymo patirties maža, todėl DOLFORIN nerekomenduojama vartoti.

Senyvi pacientai

Gydant senyvus žmones, juos reikia atidžiai stebėti ir prireikus mažinti dozę (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius).

Pacientai, kurių kepenų ar inkstų funkcija sutrikusi

Pacientus, kurių kepenų ar inkstų funkcija yra sutrikusi, reikia atidžiai stebėti ir prireikus mažinti dozę (žr. 4.4 skyrių).

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai.

Vaistinį preparatą draudžiama naudoti ūminiam ar pooperaciniam skausmui malšinti, kadangi trumpai gydant nėra sąlygų nustatyti dozės.

Sunkus centrinės nervų sistemos pažeidimas.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Vaistinis preparatas turi būti naudojamas kaip sudėtinio skausmo gydymo dalis, kada pacientas yra tinkamai įvertintas mediciniškai, socialiai ir psichologiškai.

Gydymą fentaniliu turi pradėti patyręs gydytojas, žinantis fentanilio transderminių pleistrų farmakokinetiką ir sunkios hipoventiliacijos pavojų.

Atsižvelgiant į fentanilio pusinės eliminacijos laiką, jeigu pasireiškia sunkių nepageidaujamų reakcijų, po transderminio pleistro nuplėšimo pacientą būtina stebėti 24 valandas (žr. 5.2 skyrių).

Esant lėtiniam ne naviko sąlygotam skausmui, pradžioje geriau skirti stipraus ir greito veikimo opioidą (pvz., morfiną), ir tik nustačius jo veiksmingumą bei optimalią dozę, skirti fentanilio transderminį pleistrą.

Transderminį pleistrą draudžiama dalyti į kelias dalis ar karpyti, kadangi nėra duomenų apie dalies pleistro kokybę, veiksmingumą bei saugumą.

Jei reikalinga didesnė nei ekvivalentinė 500 mg morfino dozė, rekomenduojama iš naujo apgalvoti gydymą opioidais.

Skiriant įprastines dozes, dažniausios nepageidaujamos reakcijos yra mieguistumas, suglumimas, pykinimas, vėmimas ir vidurių užkietėjimas. Šios reakcijos, išskyrus obstipaciją, yra praeinančios, tačiau jei jos užsitęsia, reikia nustatyti jų priežastį. Iš kitos pusės, tęsiant gydymą, obstipacija nepraeina. Visos šios reakcijos yra tikėtinos ir todėl reikia imtis priemonių joms išvengti (ypač obstipacijos), kad gydymas būtų optimalus. Dažnai gali reikti koreguojančio gydymo (žr. 4.8 skyrių).

Nerekomenduojama skirti kartu su buprenorfinu, nalbufinu ar pentazocinu (žr. 4.5 skyrių).

Skausmo proveržių malšinimas

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>