Vaistinis preparatas: Alendronic acid Accord
Puslapis: 3


Prieš pradedant gydyti bisfosfonatais pacientus, kuriems yra susijusių rizikos veiksnių (pvz., vėžys, chemoterapija, spindulinė terapija, kortikosteroidai, bloga burnos ertmės priežiūra, periodonto ligos), reikia apsvarstyti galimybę ištirti dantis ir atitinkamai profilaktiškai juos gydyti.

Gydymo metu pacientai, jei tik įmanoma, turėtų vengti invazinių dantų procedūrų. Pacientams, kuriems gydymo bisfosfonatais metu išsivystė žandikaulio osteonekrozė, dantų chirurgija gali pabloginti būklę. Nėra duomenų, rodančių, kad gydymo bisfosfonatais nutraukimas sumažina žandikaulio osteonekrozės riziką pacientams, kuriems reikalingos dantų procedūros.

Gydytojas turi atlikti klinikinį įvertinimą, prieš sudarydamas kiekvieno paciento gydymo planą, remdamasis individualiu naudos ir rizikos santykiu.

Pranešama apie kaulų, sąnarių ir (arba) raumenų skausmą pacientams, vartojantiems bisfosfonatų. Po vaisto patekimo į rinką šie simptomai retais atvejais buvo sunkūs ir (arba) sukėlė negalią (žr. 4.8 skyrių). Simptomų pradžios laikas įvairus: nuo vienos paros iki kelių mėnesių pradėjus gydymą. Daugeliui pacientų simptomai palengvėjo nutraukus gydymą. Pakeitus vaistą (tuo pačiu vaistu arba kitu bisfosfonatu) simptomai atsinaujino.

Alendrono rūgšties tablečių nerekomenduojama vartoti pacientams, sergantiems inkstų sutrikimu, kai GFG yra mažesnis nei 35 ml/min. (žr. 4.2 skyrių). Reikia apsvarstyti, ar osteoporozę galėjo sukelti ne estrogenų trūkumas, amžius ir gliukokortikoidai, o kitos priežastys.

Prieš pradedant gydyti alendrono rūgštimi reikia koreguoti hipokalcemiją (žr. 4.3 skyrių). Taip pat reikia veiksmingai gydyti kitus sutrikimus, turinčius įtakos mineralų metabolizmui (pvz., vitamino D trūkumas ir hipoparatirozė). Šiais sutrikimais sergančius pacientus gydant alendrono rūgštimi, reikia stebėti kalcio kraujo serume koncentraciją ir hipokalcemijos simptomus.

Dėl teigiamo alendrono rūgšties poveikio gali padidėti kaulų mineralų koncentracija ir sumažėti kalcio kraujo serume bei fosfatų. Tai dažniausiai būna nedideli ir besimptomiai pokyčiai. Tačiau retais atvejais pranešama apie simptominę hipokalcemiją, kuri kartais būdavo sunki ir dažniau pasireikšdavo esant predisponuojančioms būklėms (pvz., hipoparatirozei, vitamino D trūkumui ir kalcio malabsorbcijai).

Ypač svarbu užtikrinti, kad kalcį ir vitaminą D tinkamai vartotų pacientai, gydomi gliukokortikoidais.

Pagalbinės medžiagos

Šio vaistinio preparato sudėtyje yra laktozės. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – Lapp laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>