Puslapis: 4

Antrame psichoasteninio sindromo etape žmogus jau pabunda jausdamas nuovargį. Tik valios dėka atsikelia ir susiruošia į darbą, vos vilkdamasis laiptais. Jis pastebi, kad pirštai dreba ir viskas krinta iš rankų. Suklumpa lygioje vietoje. Galva pasidaro tuščia, pametamas pokalbio siūlas, pamirštama tai, kas buvo gerai žinoma ir atsimenama, dažnėja klaidos; perskaitęs kokį nors tekstą, jis turi dar kartą jį perskaityti, nes po vieno karto nieko nesuprato ir neįsiminė. Tenka perdaryti tai, kas jau padaryta, laikas slenka labai lėtai, sunku sulaukti darbo pabaigos. Nuolat atitraukia kažkokios tuščios mintys, kartais aptemsta mąstymas. Nesinori judėti, susitikti su draugais, kalbėtis ir bendrauti. Nesinori kalbėti ir klausyti, skaityti ir rašyti. Poilsis primena prostraciją, kai ne sykį susizgrimbi, kad esi užsimiršęs, kai vis žiūri į vieną tašką ir nieko nematai. Kankina galvos skausmai, pradeda mausti širdį, neduoda ramybės bukas skausmas krūtinėje. Nėra apetito, ir, nors nieko nevalgyta, skrandyje juntamas sunkumas tarsi persivalgius. Atsiranda nerimas, baimė, kankina bloga nuojauta. Žmogus jau patsai sako: „Man reikia pailsėti", jis nejuokais susirūpinęs.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas straipsnis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą