Vaistinis preparatas: Velaxin
Puslapis: 4


Psichomotorinis neramumas. Vartojant venlafaksino gali atsirasti psichomotorinis neramumas, kuris savo klinika gali būti labai panašus į akatiziją, pasireiškiančią nemaloniu ar varginančiu neramumu ir poreikiu judėti, dažnai susijusiu su negalėjimu ramiai sėdėti ar stovėti. Daugiau tikėtina, kad tai gali pasireikšti pirmosiomis gydymo savaitėmis. Pacientams, kuriems atsirado šių simptomų, dozės didinimas gali pakenkti, todėl gali prireikti peržiūrėti gydymą venlafaksinu.

Kai kuriems pacientams, sergantiems nuotaikos sutrikimais ir vartojantiems antidepresantų, įskaitant venlafaksiną, paūmėja manija ar hipomanija. Pacientams, kuriems yra buvusi manija ir (arba) hipomanija, venlafaksino, kaip ir visų kitų antidepresantų, reikėtų vartoti atsargiai. Tokius pacientus turėtų prižiūrėti gydytojas.

Vartojant antidepresantų (ypač kai perdozuojama vaisto) padidėja traukulių rizika. Pacientams, kuriems yra buvę traukulių, pradėti vartoti venlafaksino reikia atsargiai. Jei bet kuriam pacientui atsiranda traukulių arba jie padažnėja, vaisto vartojimą reikėtų nutraukti. Venlafaksino turėtų vengti vartoti pacientai, kuriems yra nestabili epilepsija, o pacientus, kurių epilepsija kontroliuojama, reikėtų atidžiai stebėti (žr. 4.8 skyrių).

Venlafaksino, kaip ir selektyviųjų serotonino reabsorbcijos inhibitorių (SSRI), reikia atsargiai vartoti pacientams, jau vartojantiems antipsichozinių vaistų, kadangi vartojant šių preparatų kartu gali atsirasti neuroleptinio piktybinio sindromo simptomų.

Vaisto vartojant kartu su SSRI, gali pasireikšti serotonino sindromas (žr. 4.5 skyrių).

Pasitaikė atvejų, kai vartojant gydomąsias venlafaksino dozes, pasireiškė toksinis poveikis širdžiai. Prieš pradedant gydymą venlafaksinu, reikėtų atlikti EKG. Periodiškai atlikti EKG reikėtų pacientams, kuriems atsiranda į tachiartimijos simptomus panašių simptomų, pvz., svaigulys ar trumpas sąmonės aptemimas.

Klinikinių tyrimų metu 3 % venlafaksinu gydytų pacientų buvo išberta oda. Todėl pacientus reikia įspėti, kad atsiradus odos išbėrimui, dilgėlinei ar bet kuriai kitai alerginei reakcijai, jie nedelsdami kreiptųsi į gydytoją.

Kadangi kai kuriems venlafaksinu gydytiems pacientams atsirado nuo vaisto dozės priklausomas kraujospūdžio padidėjimas, rekomenduojama reguliariai matuoti kraujospūdį (ypač gydymo pradžioje ir vaisto dozės didinimo laikotarpiu).

Gydymo venlafaksinu metu kartais gali pasireikšti ortostatinė hipotenzija. Pacientus, ypač senyvo amžiaus, reikia įspėti, kad gali atsirasti svaigulys ar pusiausvyros sutrikimas.

Venlafaksinas gali didinti širdies susitraukimų dažnį, ypač vartojant vaisto didesnėmis dozėmis. Ypač atsargiai reikėtų gydyti pacientus, kuriems dėl sveikatos būklės gali padidėti širdies susitraukimų dažnis.

0,8 % venlafaksinu gydytų pacientų ir 0,7 % placebu gydytų pacientų buvo pastebėta žymių pokyčių elektrokardiogramoje. Klinikinių tyrimų metu pacientams, gydytiems venlafaksinu, žymesnių PR, QRS ar QTc intervalų pokyčių buvo retai.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>