Vaistinis preparatas: Tarnasol plus
Puslapis: 7


Gali reikėti pakeisti antidiabetinio vaisto dozę (žr. 4.4 skyrių).

Beta adrenoblokatoriai ir diazoksidas

Tiazidai gali sustiprinti beta adrenoblokatorių ir diazoksido hiperglikeminį poveikį.

Vazopresiniai aminai (pvz., noradrenalinas)

Gali būti susilpnintas vazopresinių aminų poveikis.

Nedepoliarizuojantys miorelaksantai (pvz., tubokurarinas)

Hidrochlorotiazidas gali sustiprinti nedepoliarizuojančių miorelaksantų poveikį.

Vaistiniai preparatai, skirti podagrai gydyti (pvz., probenecidas, sulfinpirazonas, alopurinolis)

Gali reikėti koreguoti urikozurinių preparatų dozes, kadangi hidrochlorotiazidas gali padidinti šlapimo rūgšties koncentraciją serume. Gali reikėti padidinti probenecido ar sulfinpirazono dozę. Kartu skiriami tiazidai gali padidinti padidėjusio jautrumo alopurinoliui reakcijų dažnį.

Amantadinas

Tiazidai gali padidinti amantadino sukelto šalutinio poveikio riziką.

Citotoksiniai preparatai (pvz., ciklofosfamidas, metotreksatas)

Tiazidai gali sumažinti citotoksinių medžiagų išsiskyrimą su šlapimu ir sustiprinti jų mielosupresinį poveikį.

Ciklosporinas:

Ciklosporino skyrimas tuo pačiu metu gali padidinti hiperurikemijos ir į podagrą panašių komplikacijų riziką.

Tetraciklinai:

Kartu skiriami tetraciklinai ir tiazidai padidina tetraciklinų sukelto šlapalo koncentracijos padidėjimo riziką. Ši sąveika turbūt netaikoma doksiciklinui.

Chinidinas:

Kartu skiriant hidrochlorotiazidą ir chinidiną, gali būti sumažintas chinidino klirensas.

Vaistų poveikis laboratoriniams tyrimams

Dėl savo poveikio kalcio metabolizmui, tiazidai gali trukdyti prieskydinės liaukos tyrimams (žr. 4.4 skyrių).

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas:

ARB nerekomenduojama vartoti pirmąjį nėštumo trimestrą (žr. 4.4 skyrių). ARB kontraindikuojami antrąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrais (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).

 

Epidemiologinių teratogeninio AKF inhibitorių poveikio rizikos pirmojo nėštumo trimestro metu įrodymų nėra, tačiau negalima atmesti nedidelio rizikos padidėjimo galimybės. Kadangi nėra kontroliuojamų epidemiologinių tyrimų duomenų apie angiotenzino II receptorių blokatorių (ARB) sukeliamą riziką, panaši rizika gali būti šios grupės vaistams. Jei gydymas ARB nėra būtinas, pacientėms, planuojančioms nėštumą, turi būti skirtas alternatyvus antihipertenzinis gydymas, pripažintas saugiu nėštumo metu. Nustačius nėštumą, gydymą ARB reikia nedelsiant nutraukti ir, jei galima, pradėti alternatyvų gydymą.

Nustatyta, kad gydymas ARB antrąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrą žmogų veikia fetotoksiškai (sumažėjusi inkstų funkcija, oligohidramnionas, kaukolės kaulėjimo atsilikimas) ir toksiškai veikia naujagimį (inkstų nepakankamumas, hipotenzija, hiperkalemija) (Taip pat žr. 5.3 skyrių).

Jei antrojo nėštumo trimestro metu vartota ARB, rekomenduojamas inkstų funkcijos ir kaukolės patikrinimas ultragarsu.

Naujagimiai, kurių motinos vartojo ARB, turi būti atidžiai stebimi dėl hipotenzijos (taip pat žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>