Vaistinis preparatas: gammanorm
Puslapis: 3


- reikia atidžiai stebėti, ar pacientui neatsiranda kokių nors simptomų infuzijos metu. Ypač atidžiai infuzijos metu ir pirmą valandą po infuzijos reikia stebėti pacientus, kurie anksčiau nebuvo gydyti žmogaus normaliuoju imunoglobulinu, pacientus, kurie pradėjo šį vaistinį preparatą vartoti vietoj kitokio vaistinio preparato arba kuriems buvo padaryta ilga pertrauka po ankstesnės infuzijos, kad būtų galima išsiaiškinti galimus nepageidaujamo poveikio požymius. Visus kitus pacientus reikia stebėti ne trumpiau kaip 20 minučių po infuzijos.

Įtarus alergines arba anafilaksines reakcijas, injekciją reikia nedelsiant nutraukti. Ištikus šokui, reikia taikyti įprastą gydymą.

Ruošiant vaistinius preparatus iš žmogaus kraujo ar plazmos, taikomos įprastos infekcijų profilaktikos priemonės apima donorų atranką, paaukoto kraujo patikrą, infekcijos žymeklių tyrimus sukauptoje plazmoje ir priemones, kurios leidžia veiksmingai nukenksminti ar pašalinti virusus gamybos metu. Nepaisant to, skiriant vaistinius preparatus, pagamintus iš žmogaus kraujo ar plazmos, negalima visiškai atmesti infekcijos, įskaitant ir neištirtų, ir nesenai ištirtų virusų ar kitų sukėlėjų perdavimo pavojaus.

Manoma, kad naudojamos priemonės veiksmingos prieš virusus su apvalkalėliais, pavyzdžiui, ŽIV, hepatito B virusą (HBV) ir hepatito C virusą (HCV).

Priemonės, kurios taikomos, gali būti nepakankamos prieš virusus be apvalkalėlių, pavyzdžiui, hepatito A virusą (HAV) ir parvovirusus B19.

Klinikinė patirtis rodo, kad hepatitas A ar parvovirusai B19 su imunoglobulinais neperduodami, be to, manoma, kad antikūniai reikšmingai susiję su antivirusiniu saugumu.

Primygtinai reikalaujama kiekvieną kartą ligoniui skiriant gammanorm, užsirašyti vaistinio preparato pavadinimą ir serijos numerį tam, kad būtų išsaugota informacija apie ligoniui pavartotą vaistinio preparato seriją.

gammanorm neapsaugo nuo hepatito A.

Šio vaistinio preparato dozėje (40 ml) yra 4,35 mmol (arba 100 mg) natrio. Į tai būtina atsižvelgti, jeigu kontroliuojamas natrio kiekis maiste.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Gyvos susilpnintos virusinės vakcinos

Nuo 6 savaičių iki 3 mėnesių laikotarpiu po imunoglobulino pavartojimo gali būti sumažėjęs gyvų susilpnintų virusinių vakcinų (pvz.: tymų, raudonukės, kiaulytės ar vėjaraupių) veiksmingumas. Pavartojus šio vaistinio preparato, skiepyti gyvomis susilpnintomis virusinėmis vakcinomis galima ne anksčiau kaip po 3 mėnesių. Skiepijimą tymų vakcina tokiu atveju reikėtų atidėti vieneriems metams. Taigi pacientams, kurie skiepijami nuo tymų, reikia ištirti antikūnių būklę.

Poveikis serologiniams tyrimams

Po imunoglobulino injekcijos paciento kraujyje gali laikinai padaugėti įvairių pasyviai įgytų antikūnių ir tai gali lemti klaidingai teigiamus serologinių tyrimų duomenis.

Pasyviai įgyti eritrocitų antigenų A, B, D antikūnai gali veikti kai kurių serologinių tyrimų duomenis (pvz., retikulocitų kiekio, haptoglobino, Kumbso mėginiai).

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>