Vaistinis preparatas: Fraxiparine forte
Puslapis: 3


Šie reiškiniai tikriausiai yra imuninės - alerginės kilmės ir pirmojo gydymo kurso metu paprastai pasireiškia 5–21 gydymo dieną, bet gali atsirasti ir anksčiau, jei kada nors anksčiau buvo trombocitopenija, atsiradusi gydymo heparinu metu.

Jei pacientui kada nors anksčiau yra buvusi trombocitopenija, kuri atsirado gydymo heparinu (standartiniu ar mažo molekulinio svorio) metu, esant būtinybei, nadroparinu gydyti galima, tačiau tada reikia ypač atidžiai stebėti pacientą ir ne rečiau kaip kartą per parą tikrinti trombocitų kiekį. Jei atsiranda trombocitopenija, gydymą nadroparinu būtina nedelsiant nutraukti.

Gydymo heparinu (standartiniu ar mažo molekulinio svorio) metu atsiradus trombocitopenijai, reikia apsvarstyti heparino keitimo kitos rūšies antitromboziniais preparatais galimybę. Jei to padaryti neįmanoma, o hepariną skirti būtina, tada reikia apsvarstyti kitų mažo molekulinio svorio heparino preparatų skyrimo galimybę. Tokiu atveju trombocitų kiekį reikia sekti kartą per dieną ir gydymą tuoj pat nutraukti, jei pakeitus preparatą toliau mažėja trombocitų skaičius (žr. 4.3 skyrių).

Trombocitų agregacijos mėginys in vitro, diagnozuojant heparino sukeltą trombocitopeniją, yra mažai naudingas.

Atsargiai reikia skirti nadropariną, esant toliau aprašytoms būklėms, nes jos gali būti susijusios su padidėjusia kraujavimo rizika:

kepenų nepakankamumas;

inkstų funkcijos sutrikimas (žr. 4.2, 4.3 ir 5.2 skyrius);

sunki arterinė hipertenzija;

praeityje yra buvusi opa ar kitoks organų pažeidimas, dėl kurio gali prasidėti kraujavimas;

gyslainės ir tinklainės kraujotakos sutrikimai;

pooperacinis laikotarpis po galvos, nugaros smegenų arba akies operacijų.

Inkstų funkcijos sutrikimas

Žinoma, kad nadroparinas išskiriamas daugiausia per inkstus, todėl jo poveikis sustiprėja tiems pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi (žr. 5.2 skyrių). Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, padidėja kraujavimo pavojus, todėl juos reikia gydyti atsargiai.

Sumažinti vaisto dozę, kai kreatinino klirensas yra 30–50 ml/min., gydytojas gali nuspręsti įvertinęs individualų kraujavimo ir tromboembolijos pavojų pacientui (žr. 4.2 skyrių).

Senyvo amžiaus pacientai

Jei inkstų funkcija nesutrikusi, dozės koreguoti nereikia.Prieš pradedant gydymą rekomenduojama ištirti inkstų funkciją (žr. 4.3 skyrių).

Hiperkalemija

Heparino preparatai gali slopinti antinksčių gaminamo aldosterono išsiskyrimą ir sukelti hiperkalemiją, ypač jeigu paciento kraujyje yra padidėjęs kalio kiekis. Taip atsitinka, kai pacientas serga cukriniu diabetu, lėtiniu inkstų funkcijos nepakankamumu, kai pacientui yra buvusi metabolinė acidozė, ar vartoja kalį sulaikančių vaistų (pvz., AKF inhibitorių, NVNU).

Hiperkalemijos rizika didėja, ilgėjant gydymo trukmei, bet paprastai šis pokytis yra laikinas.

Pacientams, kuriems yra tokia rizika, reikia nuolat tirti kalio koncentraciją kraujo plazmoje.

Spinalinė, epidurinė anestezija, spinalinė punkcija ir kartu vartojami vaistai

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>