Vaistinis preparatas: Irinotecan medac
Puslapis: 4


Šiuo metu rekomenduojamas gydymas nuo viduriavimo susideda iš didelių loperamido dozių (4 mg pirmo vartojimo metu ir po to 2 mg kas 2 valandas). Šį gydymą reikia tęsti dar 12 valandų po paskutinių skystų išmatų ir jis neturi būti keičiamas. Dėl paralyžinio nepraeinamumo rizikos jokiais atvejais loperamido tokiomis dozėmis negalima skirti ilgiau nei 48 valandas iš eilės. Taip pat negalima skirti loperamido mažiau nei 12 valandų.

Kai viduriavimas pasireiškia kartu su sunkia neutropenija (neutrofilų skaičius < 500 ląstelių/mm³), kartu su gydymu nuo viduriavimo profilaktiškai reikia skirti ir plataus spektro antibiotikų.

Kartu su gydymu antibiotikais rekomenduojama hospitalizacija viduriavimui gydyti šiais atvejais:

? viduriavimas kartu su karščiavimu;

? stiprus viduriavimas (reikalinga hidracija į veną);

? viduriavimas, kuris tęsiasi ilgiau nei 48 valandas po gydymo didelėmis pradinėmis loperamido dozėmis.

Loperamido negalima skirti profilaktiškai net tiems pacientams, kuriems pasireiškė viduriavimas ankstesnių ciklų metu.

Pacientams, kuriems pasireiškė stiprus viduriavimas, sekančių ciklų metu rekomenduojama sumažinti vaisto dozę (žr. 4.2 skyrių).

Hematologija

Vartojant irinotekaną rekomenduojama kas savaitę atlikti bendrą kraujo tyrimą. Pacientus reikia įspėti apie neutropenijos riziką ir karščiavimo reikšmę. Febrilinę neutropeniją (temperatūra > 38 °C ir neutrofilų skaičius ? 1 000 ląstelių/mm³) reikia skubiai gydyti ligoninėje skiriant plataus spektro antibiotikus į veną.

Skiriant toliau rekomenduojama sumažinti dozę pacientams, kuriems pasireiškė sunkūs hematologiniai reiškiniai (žr. 4.2 skyrių).

Pacientams, kuriems pasireiškė stiprus viduriavimas, yra padidėjusi infekcijų ir hematologinio toksiškumo rizika. Pacientams, kuriems pasireiškė stiprus viduriavimas, reikia atlikti bendrą kraujo tyrimą.

Pacientai, kurių uridino difosfato gliukuronoziltranferazės (UGT1A1) aktyvumas sumažėjęs

UGT1A1, pašalindamas nuodingas savybes, verčia SN-38 į SN-38 gliukuronidą. Irinotekano toksiškumo rizika padidėja asmenims, sergantiems įgimtu UGT1A1 nepakankamumu (Crigler-Najjar‘o sindromo 1 tipas ir 2 tipas, arba asmenys, kurie yra homozigotiniai pagal UGT1A1-28 alelį [Gilbert‘o sindromas]). Šiems pacientams reikia vartoti mažesnę pradinę dozę.

Kepenų nepakankamumas

Kepenų funkcijos tyrimus reikia atlikti gydymo pradžioje ir prieš kiekvieną ciklą.

Pacientams, kurių bilirubino koncentracija kraujyje yra 1,5 – 3 kartus didesnė nei VNR, reikia kas savaitę atlikti bendrą kraujo tyrimą, nes šiai populiacijai yra sumažėjęs irinotekano klirensas (žr. 5.2 skyrių) ir dėl to padidėjusi hematologinio toksiškumo rizika. Pacientams, kurių bilirubino koncentracija > 3 kartus didesnė nei VNR, žr. 4.3 skyrių.

Pykinimas ir vėmimas

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>