Vaistinis preparatas: Irinotecan Hospira
Puslapis: 4


Šiuo metu rekomenduojama viduriavimą slopinti didelėmis loperamido dozėmis (pradžioje gerti 4 mg, vėliau - po 2 mg kas 2 val.). Toks gydymas, jo nekeičiant, tęsiamas 12 val. po paskutinio pasituštinimo skystomis išmatomis. Taip loperamido dozuoti negalima ilgiau negu 48 val., kadangi kyla paralyžinio žarnyno nepraeinamumo pavojus. Jo būtina vartoti ne trumpiau kaip 12 valandų.

Jeigu viduriavimas susijęs su sunkia neutropenija (neutrofilų yra < 500 ląstelių/mm³), kartu su vaistiniais preparatais nuo viduriavimo infekcijos profilaktikai reikia vartoti plataus antimikrobinio poveikio antibiotikų.

Stabdant viduriavimą, rekomenduojama ne tik skirti pacientui vartoti antibiotikų, bet ir jį hospitalizuoti šiais atvejais:

( jei pacientas karščiuoja,

( jei viduriavimas sunkus (būtina į veną leisti skysčių),

( jei, pradėjus gydyti didelėmis loperamido dozėmis, viduriavimas trunka ilgiau nei 48 val.

Viduriavimo profilaktikai loperamido vartoti negalima, net ir tiems pacientams, kuriems ankstesnio gydymo metu buvo pasireiškęs vėlyvasis viduriavimas. Jei jis buvo sunkus, rekomenduojama mažinti irinotekano hidrochlorido dozę (žr. 4.2 skyrių “Dozavimas ir vartojimo metodas”).

Kraujas

Gydant irinotekano hidrochloridu, rekomenduojama kas savaitę nustatinėti kraujo ląstelių kiekį. Pacientą būtina informuoti apie neutropenijos galimybę ir karščiavimo reikšmę. Pasireiškus su karščiavimu susijusiai neutropenijai (temeperatūra > 38°C ir neutrofilų ? 1,000 ląstelių/mm³), pacientą reikia nedelsiant guldyti į ligoninę ir gydyti į veną injekuojamais plataus antimikrobinio poveikio antibiotikais.

Pacientams, kuriems atsirado sunkių kraujodaros reiškinių, tolesnę dozę rekomenduojama mažinti (žr. 4.2 skyrių “Dozavimas ir vartojimo metodas”).

Ligoniams, kuriems pasireiškė sunkus viduriavimas, infekcijos ir toksinio poveikio kraujodarai pavojus yra didesnis. Tokiems pacientams reikia nustatinėti visų kraujo ląstelių kiekį.

Kepenų funkcijos sutrikimas

Prieš gydymą irinotekano hidrochloridu ir prieš kiekvieną jo infuziją reikia ištirti kepenų funkciją.

Pacientų, kuriems yra hiperbilirubinemija (bilirubino kiekis 1,5 - 3 kartus didesnis už viršutinę normos ribą), organizme irinotekano klirensas yra mažesnis (žr. 5.2 skyrių „Farmakokinetinės savybės“), todėl jiems toksinio poveikio kraujodarai rizika yra didesnė. Tokiems pacientams reikia kas savaitę nustatinėti visų kraujo ląstelių kiekį. Pacientų, kurių bilirubino kiekis daugiau nei 3 kartus didesnis už viršutinę normos ribą, irinotekano hidrochloridu gydyti negalima (žr. 4.3 skyrių „Kontraindikacijos“).

Pykinimas ir vėmimas

Prieš kiekvieną irinotekano hidrochlorido infuziją rekomenduojamas profilaktinis gydymas vėmimą slopinančiais vaistiniais preparatais. Pykinimas ir vėmimas pasitaiko dažnai. Jei vėmimas prasideda kartu su vėlyvuoju viduriavimu, pacientą reikia nedelsiant hospitalizuoti.

Ūminis cholinerginis sindromas

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>