Vaistinis preparatas: NOLITERAX
Puslapis: 6


Retais atvejais AKF inhibitoriai gali sukelti sindromą, kuris prasideda cholestazine gelta, progresuoja į žaibišką kepenų nekrozę ir (kartais) baigiasi mirtimi. Šio sindromo mechanizmas neaiškus. Jei pacientams, gydomiems AKF inhibitoriais, atsiranda gelta ar labai padidėja kepenų fermentų aktyvumas, reikia nutraukti AKF inhibitorių vartojimą ir imtis tinkamų gydymo priemonių (žr. 4.8 skyrių).

Hiperkalemija

Kai kuriems pacientams, gydomiems AKF inhibitoriais, įskaitant ir perindoprilį, pastebėtas kalio kiekio padidėjimas serume. Hiperkalemijos rizikos veiksniai yra inkstų nepakankamumas, inkstų funkcijos pablogėjimas, amžius (>70 metų), cukrinis diabetas, dehidratacija, ūminis širdies nepakankamumas, metabolinė acidozė ir kartu vartojami kalį tausojantys diuretikai (pvz., spironolaktonas, eplerenonas, triamterenas ar amiloridas), kalio papildai ar druskos pakaitalai, kuriuose yra kalio, bei vaistai, galintys padidinti kalio kiekį kraujyje (pvz., heparinas). Kalio papildų, kalį tausojančių diuretikų ar druskos pakaitalų su kaliu vartojimas gali sukelti pastebimą kalio kiekio serume padidėjimą, ypač pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi. Hiperkalemija gali sukelti sunkias, kartais mirtinas aritmijas. Jei manoma, kad anksčiau paminėtus preparatus būtina vartoti kartu, juos reikia vartoti atsargiai ir dažnai tikrinti kalio kiekį serume (žr. 4.5 skyrių).

Indapamidas

Skysčių ir elektrolitų pusiausvyra

Natrio kiekis

Natrio kiekis turi būti ištirtas prieš pradedant gydymą, po to tikrinamas reguliariai. Gydymas diuretikais gali sumažinti natrio kiekį, o dėl to gali atsirasti sunkių pasekmių. Natrio kiekio sumažėjimas iš pradžių gali nesukelti jokių simptomų, todėl būtinai reikia reguliariai tikrinti jo kiekį. Dažniau jo kiekį reikia tirti vyresniems ir sergantiems kepenų ciroze pacientams (žr. 4.8 ir 4.9 skyrių).

Kalio kiekis

Kalio stokos ir kartu hipokalemijos rizika, vartojant tiazidinius ir į juos panašius diuretikus, yra didelė. Reikia apsaugoti nuo hipokalemijos (<3,4 mmol/l) pasireiškimo pavojaus kai kurių didelės rizikos grupių pacientus: senyvus ir/ar blogai besimaitinančius asmenis, nesvarbu, ar jie yra gydomi keliais vaistais ar ne, ligonius, sergančius kepenų ciroze su ascitu ir patinimais, koronarine širdies liga ar širdies nepakankamumu.

Šiais atvejais hipokalemija sustiprina širdį veikiančių glikozidų toksinį poveikį ir padidina širdies ritmo sutrikimų pavojų.

Didesnis pavojus yra ir pacientams, kurių yra ilgas QT intervalas – įgimtas ar jatrogeninis. Hipokalemija su bradikardija gali sukelti sunkius ritmo sutrikimus, ypač torsades de pointes, kuris gali baigtis mirtimi.

Visais šiais atvejais reikia dažniau tirti kalio kiekį kraujyje. Pradėjus gydymą, pirmą kartą kalio kiekį plazmoje reikia nustatyti per pirmąją gydymo savaitę.

Jei nustatomas mažas kalio kiekis, reikia jį koreguoti.

Kalcio kiekis

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>