Vaistinis preparatas: MAXALT
Puslapis: 7


Rizatriptano pusinės eliminacijos iš vyrų ir moterų plazmos periodas trunka vidutiniškai 2-3 valandos. Paskyrus į veną 60 g/kg, rizatriptano farmakokinetika vyrams yra tiesinė, o moterims - artima tiesinei. Rizatriptano plazmos klirenso vidurkis vyrams yra apie 1000-1500 ml/min, moterims - apie 900-1100 ml/min; apie 20-30% šio kiekio sudaro inkstų klirensas. Išgėrus 14C žymėtojo rizatriptano apie 80% radioaktyviosios medžiagos išsiskiria su šlapimu, apie 10% - su išmatomis. Tai rodo, kad daugiausia metabolitų pasišalina pro inkstus.

Po peroralinių nuo 2,5 mg iki 10 mg dozių rizatriptano farmakokinetika yra beveik tiesinė. Apie 14% peroralinės dozės išsiskiria su šlapimu nepakitusio rizatriptano pavidalu, o 51% - kaip indolacto rūgšties metabolitas; tai atspindi pirmojo praėjimo pro kepenis metabolizmą.

Kai MAXALT 10 mg buvo skiriama kas 2 valandas 3 kartus tris dienas iš eilės, rizatriptano koncentracija plazmoje per vieną dieną didėjo atitinkamai jo t½, bet vaistinio preparato akumuliacijos plazmoje iš vienos dienos į kitą nestebėta.

Pacientų apibūdinimas

Lytis. Rizatriptano (išgėrus 10 mg) AUC [plotas po koncentracijos kreive] vyrams buvo maždaug 25% mažesnis, Cmax 11% mažesnė ir Tmax susidarė maždaug tuo pat metu lyginant su moterimis. Akivaizdus farmakokinetikos skirtumas neturėjo klinikinės reikšmės.

Vyresni pacientai. Rizatriptano koncentracija vyresnių žmonių (nuo 65 metų iki 77 metų) plazmoje buvo panaši kaip ir jaunų.

Sutrikusi kepenų funkcija. Ligonių, kurių kepenų funkcija buvo sutrikusi dėl lengvos ar vidutinės alkoholinės kepenų cirozės, peroraliai vartojamo rizatriptano koncentracija plazmoje buvo panaši kaip ir jaunų vyrų bei moterų.

Sutrikusi inkstų funkcija. Pacientų, kurių inkstų funkcija buvo sutrikusi (kreatinino klirensas 10-60 ml/min/1,73 m2), rizatriptano AUC reikšmingai nesiskyrė nuo sveikų asmenų. Hemodializuojamų pacientų rizatriptano AUC buvo maždaug 44% didesnė negu pacientų, kurių inkstų funkcija normali. Maksimali rizatriptano koncentracija plazmoje pacientams, kuriems nustatytas visų laipsnių inkstų funkcijos sutrikimas, buvo panaši kaip ir sveikų asmenų.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Potencialus rizatriptano toksiškumas buvo įvertintas per toksiškumo tyrimus, trukusius iki vienerių metų, kai šunimis ir žiurkėmis buvo skiriamos kartotinės peroralinės dozės, taip pat iki 14 savaičių tiriant peles. Tiriant nepastebėta jokių nepageidaujamų požymių, kurie neleistų skirti MAXALT žmonėms rekomenduojamas gydomąsias dozes.

Potencialus rizatriptano karcinogeniškumas buvo įvertintas 106 savaičių tyrimų su žiurkėmis ir 100 savaičių tyrimų su pelėmis, gavusiomis peroraliai iki 125 mg/kg per parą (625 kartus didesnę dozę negu 10 mg ar 0,2 mg/kg dozė žmonėms), metu. Šios dozės pagal AUC iki 600 kartų žiurkėms ir 400 kartų pelėms viršijo gydomųjų 10 mg (0,2 mg/kg), vartojamų žmogui, dozių ribas. Didinant rizatriptano dozes žiurkėms ir pelėms, karcinogeniškumo nestebėta.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>