Vaistinis preparatas: Roferon-A
Puslapis: 16


RoferonA veiksmingumas gydant lėtinį hepatitą C buvo įvertintas, ištyrus 1701 pacientą, iš kurių 130 nebuvo gydomi arba jiems buvo duodamas placebo. Rekomenduojamomis dozėmis RoferonA sukėlė visišką biocheminį atsaką 85 % ligonių, kuris, baigus gydymą, išsilaikė mažiausiai 6 mėnesius ir, priklausomai nuo ligos pobūdžio prieš gydymą, IFN dozės bei gydymo trukmės, svyravo nuo 11 % iki 44 %. Biopsinių mėginių tyrimais prieš ir po gydymo buvo parodyta, kad su biocheminiu atsaku į RoferonA susijęs reikšmingas kepenų funkcijos pagerėjimas. Yra duomenų, kad tiems pacientams, kurių atsakas buvo pastovus po gydymo pabaigos praėjus 36 mėnesiams, atsakas išsilaikė iki 4 metų. Interferono alfa2a monoterapijos bei jo derinio su ribavirinu terapinis veiksmingumas buvo lyginami dvigubai aklo randomizuoto klinikinio tyrimo metu, kai dalyvavo anksčiau negydyti pacientai ir pacientai, kuriems prasidėjo ligos recidyvas, o lėtinio hepatito C diagnozė buvo patvirtinta virusologiškai, biochemiškai ir histologiškai. Šeši mėnesiai po gydymo pabaigos buvo įvertinti ilgalaikis biocheminis ir virusologinis atsakas bei histologiniai parametrai.

Pacientams, kuriems buvo ligos recidyvas, pastebėtas statistiškai patikimas dešimtkartinis (nuo 4 ( iki 43 (; p<0,01) ilgalaikio virusologinio bei biocheminio atsako padažnėjimas. Gydymo deriniu veiksmingumas atsispindėjo atsako rodikliuose, priklausančiuose nuo HCV genotipo bei pradinio viruso užkrato. Nors ilgalaikio atsako rodikliai pacientams, infekuotiems genotipo 1 HCV, buvo mažesni nei visoje populiacijoje (maždaug 30 (, lyginant su 0 ( grupėje, gavusioje vien tik interferoną alfa2a), santykinė gydymo ribavirino ir interferono alfa-2a deriniu nauda buvo ypač reikšminga šios grupės pacientams. Be viso to, gydant vaistų deriniu buvo pastebėtas histologinių parametrų pagerėjimas. Papildomi sėkmingi rezultatai buvo gauti atlikus nedidelę studiją su dar negydytais pacientais, kai buvo vartojama 3 mln.TV interferono alfa-2a 3 kartus per savaitę kartu su ribavirinu.

Daugiau informacijos apie farmakodinamines savybes žr. ribavirino “Preparato charakteristikų santraukoje”.

Folikulinė ne Hodžkin‘o limfoma

RoferonA veiksmingumas, skiriant jį kaip papildomą vaistą kartu su citotoksine chemoterapija (CHOP tipo gydymo kursas, skiriant ciklofosfamido, vinkristino, prednizono ir doksorubicino), buvo įvertintas ištyrus 122 pacientus, sergančius progresuojančia lengvo arba vidutinio laipsnio folikuline ne Hodžkin‘o limfoma, palyginti su 127 kontroliniais ligoniais, gavusiais tą patį chemoterapijos kursą. Abiejų gydymo schemų atveju objektyvus atsakas buvo panašus, tačiau gydymo režimas, kuriame buvo įtrauktas RoferonA, pailgino gydymo veiksmingumo laiką (p < 0,001) ir visiško atsako trukmę (p < 0,003).

Inkstų ląstelių karcinoma

1) Derinys su vinblastinu

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>