Vaistinis preparatas: Roferon-A
Puslapis: 15


RoferonA veiksmingumas buvo įvertintas 226 LML sergantiems pacientams, esantiems lėtinėje ligos fazėje, lyginant su 109 pacientais, kuriems buvo taikoma chemoterapija (hidroksiurija arba busulfanu). Diagnozės nustatymo metu abi grupės turėjo palankių savybių (kraujyje mažiau nei 10 % blastų) ir gydymas interferonu buvo pradėtas per 6 mėnesius po diagnozės nustatymo. Lėtinėje stadijoje esančių LML pacientų gydymas sukėlė hematologinį atsaką tokiai pačiai pacientų daliai (8590 %), kaip ir gydant pacientus, kuriems buvo taikomos standartinės chemoterapinio gydymo schemos. Be to, gydant RoferonA 8 % pacientų pasireiškė visiškas ir 38 % - dalinis citogenetinis atsakas, lyginant su chemoterapinį gydymą gavusiais pacientais, iš kurių 9 % pasireiškė dalinis citogeninis atsakas. RoferonA vaistu gydytoje grupėje ligos progresavimo laikas iš lėtinės į sparčiai progresuojančią arba blastinę fazę buvo ilgesnis (69 mėnesiai), nei įprastą chemoterapiją gaunančioje grupėje (46 mėnesiai) (p<0,001), lygiai taip pat kaip ir vidutinis bendras išgyvenamumas (atitinkamai 72,8 mėnesio ir 54,5 mėnesio, p=0,002).

Odos T ląstelių limfoma (OTLL)

RoferonA veiksmingumas buvo įvertintas 169 OTLL pacientams, kurių daugumai (78 %) standartinis gydymas nepadėjo arba liga vėl pasikartojo. Ištyrus 85 pacientus nustatyta, kad bendras atsakas į gydymą pasireiškė 58 % (20 % pasireiškė visiškas atsakas, 38 % - dalinis atsakas) pacientų. Atsakas į gydymą pasireiškė visose ligos stadijose esantiems pacientams. Visiško atsako vidutinė trukmė nuo gydymo pradžios buvo 22 mėnesiai. 94 % pacientų, kuriems pasireiškė visiškas atsakas, remisija išsilaikė 9 mėnesius.

Lėtinis hepatitas B

RoferonA veiksmingumas, gydant lėtinį hepatitą B, buvo įvertintas klinikinių tyrimų metu kai dalyvavo daugiau nei 900 pacientų. Centrinio kontroliuojamo tyrimo metu 238 pacientai atsitiktiniu būdu buvo suskirstyti į keturias grupes: pacientai gaudavo 2,5 mln.TV/m2, 5,0 mln.TV/m2, 10 mln.TV/m2 RoferonA tris kartus per savaitę arba nebuvo gydomi. Gydymas tęsėsi 1224 savaites, priklausomai nuo atsako, t.y. tol, kol HBV DNR ir HBeAg išnyko iš kraujo serumo. Nutraukus gydymą ligoniai buvo stebimi dar 12 mėnesių. Tarp gydytų ir kontrolinės grupių pacientų buvo nustatytas statistiškai patikimas ilgalaikio atsako [hepatito Be antigeno (HBeAg) ir hepatito B virusinės DNR (HBV DNR) išnykimo] skirtumas (atitinkamai 37 % ir 13 %). Atsako skirtumas tarp grupių, gavusių skirtingas dozes, nebuvo statistiškai reikšmingas (33 %, 34 % ir 43 % grupėse, kuriose pacientai gavo atitinkamai 2,5, 5,0, ir 10 mln.TV/m2). Su serologiniu ir virusologiniu atsaku, praėjus 12 mėnesių po gydymo, buvo siejamas ryškus kepenų histologinių parametrų pagerėjimas.

Lėtinis hepatitas C

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>