Puslapis: 6

Heincas H. išmoko daryti visus pratimus, tarp jų ir saulės rezginio pratimą, ir jau galėjo vaizdžiai suvokti, kas vyksta jo skrandyje, nes per tą laiką buvo išsiaiškinta visa, ko reikėjo. Kiekvieną kartą, jam susijaudinus, aiškinau aš, jo skrandis išskiria skrandžio sultis visai taip, lyg reikėtų virškinti maistą. Tačiau šitaip pagamintos skrandžio sultys dažniausiai susikaupdavo tuščiame skrandyje, nes Heincas H. per nuolatinius nemalonumus bei jaudinimąsi paprastai netekdavo apetito. Tos sultys imdavo erzinti skrandžio gleivinę, taigi ir jo raumenis, t. y. skrandis pradėdavo „virškinti patį save". Heincui H. paaiškėjo, jog pirmieji keturi jo išmokti pratimai leis pasiekti užsibrėžtą tikslą: savitaigos būdu atpalaiduoti skrandžio įtampą, pagerinti kraujo apytaką jame ir sušildyti jį — žodžiu, jį nuraminti. O tai reiškia — sulaikyti nervinius dirgiklius ir juos neutralizuoti. Jau vien koncentruota savitaigos ramybės būsena padeda atsiriboti ir kartu persijungti. Raumenys ir kraujagyslės atpalaiduotos, širdis plaka ramiai ir ritmingai, kvėpavimas, kaip visų autogeninės treniruotės pratimų dalis, sustiprina sunkumo ir šilumos jausmą, ramybę. įtvirtinus tai, pavyksta atsiriboti nuo visko—mūsų atveju nuo kasdienių dirgiklių ir stresų. O bendras pilvo ertmės organų pratimas „Saulės rezginyje kaupiasi maloni šiluma" panaudojamas specialiai skrandžiui apsaugoti.

Heincas H., kuris jau išsiugdė sugebėjimą jausti ir suvokti savo skrandžio darbą, t. y. susipažino su rentgeno nuotraukomis bei skrandžio funkcine veikla, naudodavo tokią koncentruotą savitaigos formulę:

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą