Vaistinis preparatas: Tenox
Puslapis: 5


Iš senyvų (vyresnių kaip 65 metų) žmonių organizmo amlodipinas eliminuojamas lėčiau, tačiau šio skirtumo klinikinės reikšmės nenustatyta. Amlodipino pusinis laikas kepenų nepakankamumu sergančių pacientų plazmoje yra ilgesnis, todėl manoma, kad šia liga sergančių ir ilgai amlodipiną geriančių pacientų organizme vaisto turėtų susikaupti daugiau. Inkstų nepakankamumas reikšmingos įtakos amlodipino dispozicijai neturi.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Tiriant vienos amlodipino maleato dozės toksiškumą pelėms, LD50 nenustatyta nei per os, nei į veną. Davus 10 mg/kg amlodipino maleato per os, nenustipo nė viena pelė, o davus 40 mg/kg – nudvėsė visos. Pavartojus 2,5 mg/kg amlodipino maleato į veną, nenustipo nė viena pelė, o pavartojus 10 mg/kg – nudvėsė visos. Pavartojus 1 mg/kg amlodipino maleato į veną, nenustipo nė viena žiurkė, o pavartojus 10 mg/kg – nudvėsė visos. Amlodipino maleato LD50 per os žiurkėms – apie 150 mg/kg. Klinikinių toksinio poveikio požymių, pavartojus vieną amlodipino maleato dozę, nenustatyta.

Pakartotinių dozių toksiškumo tyrimų duomenimis, 2030 mg/kg paros dozėmis per os žiurkėms duodamas amlodipinas turi įtakos jų svorio augimui. Didesnės dozės svorio augimą sulėtindavo anksčiau negu didesnės. Stipimo atvejų užfiksuota vaisto duodant didesnėmis kaip 20 mg/kg paros dozėmis mėnesį ar ilgiau. Diurezinį poveikį sukėlė 10 mg/kg ir didesnės amlodipino paros dozės, kai kurių klinikinių biocheminių rodiklių pokyčiai parodė pakitusią inkstų (duodant 1 mėnesį po 8 mg/kg arba 16 mg/kg per parą) ir kepenų (duodant 2 savaites po 30 mg/kg per parą) funkciją, tačiau reikšmingų patologinių histologinių pokyčių nerasta. Ryškiausias su amlodipinu susijęs pokytis žiurkėms buvo antinksčių žievės glomerulinės zonos padidėjimas. Šis toksinis poveikis pastebėtas gyvūnams, kuriems amlodipino duota 212 mėnesių 525 mg/kg paros dozėmis. Tiriant pakartotinių dozių toksiškumą nustatyta amlodipino maleato dozė, nesukelianti poveikio žiurkėms, neabejotinai priklausė nuo vaisto vartojimo trukmės: ji buvo lygi 10 mg/kg per parą (tiriant 2 savaites) ir 4 mg/kg per parą (tiriant 1 mėnesį).

Šunys buvo jautresni amlodipino toksiniam poveikiui negu žiurkės. Kartotinai vartojamas amlodipinas jiems sukėlė dešiniojo prieširdžio pažeidimų. 1 mg/kg paros dozė, vartota 6 mėnesius, tokių pažeidimų sukėlė, o vartota 1 mėnesį – ne. Vaistą vartojus 1 metus, prieširdžiams pažeisti pakako 0,5 mg/kg per parą.

Visi reikiami genotoksiškumo tyrimai in vitro ir in vivo parodė, kad mutageninio poveikio šis vaistas nesukelia. Pelėms ir žiurkėms į maistą ilgai maišytas amlodipino maleatas nesukėlė kancerogeninio poveikio net tada, kai jo dozė 1012,5 karto viršijo didžiausią rekomenduojamą žmogui (50 kg sveriančiam pacientui – 10 mg).

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>