Puslapis: 3

XX amžiuje atsirado žmogus, pašauktas atgaivinti senojo metodo tiesą. Tai buvo Džonas Armstrongas, 1944 metais parašęs nuostabią knygą „Gyvasis vanduo". Dar būdamas mažas Džonas ne kartą stebėjo, kaip tėvas gydydavo sergančius gyvulius, duodamas jiems gerti jų pačių šlapimo, ir jie greitai pasveikdavo. Kai Džonas pats susirgo, jis prisiminė tai, ką matė vaikystėje. Jauno, bet jau ligoto Džono organizme gydytojai rado tuberkulioze, diabetą ir daugybę kitų ligų.

Džonas pats pradėjo ieškoti išeities iš tokios baisios padėties. Kai žmogus ko nors labai nori, jis rimtai ieško, ir tuomet pagalba visuomet ateina iš aukščiau. Armstrongas staiga prisiminė Šventojo Rašto tekstą: „Gerk gėrimą iš savo paties indo". Taip šis alegorinis posakis padėjo jam dar kartą „atrasti" senąjį gydymo ir profilaktikos metodą ir jį savaip apdoroti.

Rezultatai daugeliu atvejų buvo nenuginčijami ir puikūs. Šešiasdešimtmečio Armstrongo biologiniai duomenys atitiko dvidešimt penkerių metų jaunuolio duomenis, buvo nepriekaištingi, taip jaunatviškai jis atrodė.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą