Puslapis: 5

Zamkovas ir jo bendradarbiai išanalizavo ir pritaikė daugybę kinų, tibetiečių, indų, graikų ir persų metodikų. Buvo įsiskverbta į išminties ir sveikatos lobyną. Tačiau... nereikia pamiršti, kokia tuo metu buvo Rusija. Jeigu Zamkovui būtų pavykę išsilaikyti dar keletą metų, kiek puikių preparatų būtų žmonės turėję šiandien, kaip seniai būtume naudojęsi jo metodu!

Oficiab sovietinė medicina pradėjo uoliai sekti Zamkovą, bet mokslinė visuomenė atkakliai jį palaikė. Tuomet buvo atliktas tiesioginis diversijos aktas: į šlapimo preparatus, paruoštus ligoniams, įpilta sieros rūgšties. Tik paties daktaro budrumas padėjo išvengti tragedijos, kurios tikslas buvo surasti jam „įkalčių". Salyje, kurioje valdžia priklausė žemesnio negu vidutinio lygio profesionalams, negalėjo būti „neplaninių" talentų. Zamkovą vis tiek sumedžiojo, atėmė gydytojo diplomą, išsiuntė į atokiausią užkampį ir pasiekė to, kad jis mirė nuo infarkto. Jo institutas buvo sužlugdytas, specialistai išvaikyti arba pasodinti į kalėjimus. Visi buvo priversti pasirašyti, kad niekuomet neužsiiminės ta šlykščia praktika ir kad jie labai gailisi nesuvokę, jog Zamkovas esąs apsišaukėlis. Galiausiai jie visi kaip mokslininkai buvo sužlugdyti.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas straipsnis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą