Šlapimą labai veikia žmogaus sąmonės būklė. Kai žmogus protingai, harmoningai gyvena, jo šlapimas tampa ypatingas, visiškai kitoks nei pikto, viskuo nepatenkinto, irzlaus žmogaus šlapimas. Todėl vargu bau galima irzliam žmogui gydytis savo šlapimu, nes jo šlapimas visiškai kitokios kokybės, negu gero žmogaus. Smegenys ir širdis išskiria psichinę energiją, kuri pereina į šlapimą taip, kaip pereina į jį maisto ir vandens energija. Jeigu žmogus vartoja tinkamą maistą, nepasižymi piktais emociniais proveržiais, jo šlapimas turi malonų, šiek tiek sūroką skonį. Jeigu jo maistas iš nesuderinamų produktų arba daugiausia baltyminis, arba iš perdirbtos mėsos, kaip antai, kotletai, dešrelės, jo šlapimas įgyja kartų, nemalonų skonį. Ypatingą skonį, ne visuomet atpažįstamą, šlapimas įgyja po pykčio protrūkių, po ilgalaikių negerų ketinimų arba po nevilties ir depresijos. Už šlapimą atsakingi inkstai. Nuo jų būklės priklauso ir šlapimo kokybė. Inkstus griauna širdgėla ir neviltis. Jos nepalankiai veikia ir šlapimą.

Vienas gydytojas padarė mirčiai pasmerkto nusikaltėlio šlapimo analizę iki tol, kol tasai dar nežinojo nuosprendžio, ir po to, kai sužinojęs savo likimą, išgyveno visą besiskiriančio su gyvenimu žmogaus siaubą. Tarp pirmosios ir antrosios analizės buvo tik keturių valandų tarpas, tačiau antrosios analizės šlapimas atrodė tarsi kažkokiais nuodais apnuodyto ligonio...

Privalu žinoti, ar šlapime yra nuosėdų, jeigu jame randame, pavyzdžiui, smėlio, tai rodo, kad inkstuose ar šlapimtakiuose yra akmenų.

<<< Ankstesnis straipsnis    Kitas puslapis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą