Puslapis: 2

Kaip prireikus naudotis koncentruota savitaiga kraujagyslėms atpalaiduoti, matyti iš tokio pavyzdžio. Atėjo pas mane Gertrūda ir klausia: „Daktare, gal galėtumėte man padėti autogenine treniruote? Aš dažnai raustu dėl pačios menkiausios priežasties. Tai labai nemalonu, nes esu mokytoja ir prieš visą klasę nuolat jaučiuosi labai nepatogiai. Pasijuntu tarsi kokia mokinukė, o kartais tai mane net išmuša iš pusiausvyros, įr aš, baisiai nelaiminga, vos ne vos išvargstu pamoką iki galo. Dažnai jaučiuosi prislėgta, neretai man būna labai liūdna, nes atrodo, kad sėdžiu ne savo vietoje". Ši mokytoja gerai išmanė savo dalyką ir galėjo būti gera pedagogė. O vis dėlto ją nuolat ištikdavo tokia nesėkmė. Ilgainiui paraudimas ją trikdė vis labiau ir labiau, paskui atsirado kompleksų, per juos aštrėjo neurozė ir galiausiai susiformavo ydingas stereotipas. Tai buvo lyg pasaka be galo. Gertrūda visą laiką bijojo, kad tik neparaustų, ir, žinoma, būtinai parausdavo. Baimė vis didėjo, ir menkiausia proga atsirasdavo vegetacinis sutrikimas — „staigiai išsiplėsdavo veido kraujagyslės", t. y. ji parausdavo.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą