Puikios, sveikos, stiprios širdies, kokią kiekvienas trokštų turėti, žmogus apskritai nejaučia. Ji plaka taip tolygiai ir ramiai, kad jos laimingas šeimininkas niekada net neprisimena ją turįs. Ji jam neima „daužytis" net ir tada, kai tenka pabėgėti iki troleibuso, nei žaidžiant futbolą ar greitai užkopus laiptais, net ir įsimylėjus arba kai supykina viršininkas. Ir taip yra visiems — ir jauniems, ir seniems.

Sveika širdis plaka tolygiai, sunkiai apkrauta — truputį greičiau, tačiau ji niekada nesidaužo „kaip pašėlusi", tikrai niekada nenukrypsta nuo vienodo ritmo. Ji „neklupčioja", dirba savo darbą be jokių pertrūkių ir neatlieka jokių „ekstra" veiksmų. Rieše kiekvienas žmogus gali užčiuopti ir suskaičiuoti nuo 60 iki 80 pulso tvinksnių per minutę. Gydytojas, išmatavęs kraujospūdį, nustato, jog jis yra apie 120/80 mmHg. Tai idealu.

Yra šimtai priežasčių, dėl kurių širdis gali sunegaluoti. Jos būna tiesioginės ir netiesioginės, įgimtos ir įgytos. Žmogus čia gali būti pats kaltas arba visai niekuo dėtas. Širdis vienaip ar kitaip sunegaluoja 80 procentų žmonių.

Laimė, beveik visi širdies negalavimai prasideda pamažu, iš pradžių būna nesunkūs. Tuo laiku juos galima arba visiškai išgydyti, arba bent jau neleisti ligai progresuoti. Tokiu atveju nėra pavojaus, kad dėl ligos sutrumpės gyvenimas. Jei laiku kreipiamasi į gydytoją, vykdomi jo nurodymai, — tikrai pasveikstama.

Jei liga įsisenėja, širdies jau paprastai neįmanoma pagydyti. Medicina tada gali tik padėti ligoniui likusį gyvenimą, kuris, be jokios abejonės, jau bus trumpesnis, nugyventi su savo defektu kiek lengviau.

<<< Ankstesnis straipsnis    Kitas puslapis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą