Vaistinis preparatas: Cordarone
Puslapis: 3


Širdies sutrikimai (žr. 4.8 skyrių)

Buvo naujos aritmijos atsiradimo ar jau gydomos aritmijos pablogėjimo atvejų, kurie kartais būdavo mirtini. Nors ir sunku, labai svarbu atskirti vaistinio preparato veiksmingumo stoką nuo proaritminio jo poveikio, nepriklausomai nuo to, ar pablogėjo širdies būklė. Proaritminis poveikis, vartojant amjodaroną, pasireiškia rečiau, nei vartojant kitus antiaritminius preparatus, ir paprastai pasireiškia, jei atsiranda amjodarono ir kitų vaistinių preparatų sąveika ir (arba) jei sutrinka elektrolitų pusiausvyra (žr. 4.5 ir 4.8 skyrius).

Plaučių sutrikimai (žr. 4.8 skyrių)

Pasireiškus dusuliui ar sausam kosuliui kartu su (be) bendru savijautos pablogėjimu, reikia įtarti toksinį poveikį plaučiams, pvz., intersticinį pneumonitą. Vartojant į veną švirkščiamą amjodaroną, buvo labai retų intersticinio pneumonito atvejų. Jeigu krūvio metu atsiranda dispnėja (izoliuota arba susijusi su bendru būklės pablogėjimu, pasireiškiant nuovargiui, svorio mažėjimui, karščiavimui), būtina atlikti krūtinės ląstos rentgenogramą bei iš naujo apsvarstyti gydymą amjodaronu, nes anksti nutraukus jo vartojimą intersticinis pneumonitas paprastai praeina: klinikiniai požymiai dažniausiai išnyksta per 3  4 savaites, o radiologinis vaizdas ir plaučių funkcija gerėja lėčiau (kelis mėnesius). Būtina apsvarstyti, ar neskirti kortikosteroidų (žr. 4.8 skyrių).

Buvo labai retų sunkaus kvėpavimo sistemos funkcijos sutrikimo atvejų (ūminis suaugusių respiracinio distreso sindromas), kartais net mirtinų. Toks sutrikimas paprastai pasireikšdavo iš karto po operacijos. Gali būti, kad jo atsiradimui turi įtakos amjodarono sąveika su didelės koncentracijos deguonimi (žr. 4.5 ir 4.8 skyrius).

Kepenų sutrikimai (žr. 4.8 skyrių)

Tik pradėjus gydymą bei reguliariai jo metu rekomenduojama tirti kepenų funkciją (transaminazių koncentraciją). Vartojant į veną švirkščiamą amjodaroną, per 24 valandas gali pasireikšti ūminis kepenų funkcijos sutrikimas (įskaitant sunkų hepatoceliulinį ar kepenų funkcijos nepakankamumą, kartais mirtiną) ir lėtinis kepenų funkcijos sutrikimas. Todėl, jei transaminazių koncentracija normalią viršija tris kartus, amjodarono dozę būtina sumažinti arba nutraukti jo vartojimą.

Geriamo amjodarono sukelto lėtinio kepenų funkcijos sutrikimo klinikiniai ir laboratoriniai simptomai (hepatomegalija, transaminzių koncentracijos padidėjimas iki 5 kartų, palyginti su normalia) gali būti minimalūs ir gydymą nutraukus praeiti, nors buvo ir mirties atvejų.

Vaistinių preparatų sąveika (žr. 4.5 skyrių)

Kartu su amjodaronu nerekomenduojama vartoti beta blokatorių, širdies susitraukimus retinančių kalcio kanalų blokatorių (verapamilio, diltiazemo), hipokalemiją sukelti galinčių stimuliuojamojo poveikio vidurius laisvinančių vaistinių preparatų.

Atsargumo priemonės

Amjodaroną į veną galima leisti tik specializuotame ligoninės skyriuje, prižiūrint specialistui ir nuolat stebint paciento EKG ir kraujospūdį.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>