Vaistinis preparatas: Mycofenor
Puslapis: 5


Sirolimuzas. Kai pacientai po inksto persodinimo kartu vartojo mikofenolato mofetilio ir CsA, organizmo ekspozicija MFR, palyginti su pacientais, vartojančiais sirolimuzo ir panašių mikofenolato mofetilio dozių derinius, sumažėjo 3050% (žr. taip pat 4.4 skyrių).

Sevelameras. Kai mikofenolato mofetilis buvo vartojama kartu su sevelameru, pastebėta, kad MFR Cmax ir AUC0-12val. atitinkamai sumažėjo 30% ir 25%, bet klinikiniu pasekmių (t.y. transplantato atmetimo) nebuvo. Tačiau, siekiant sumažinti sevelamero poveikį MFR rezorbcijai, rekomenduojama Mycofenor vartoti mažiausiai vieną valandą prieš skiriant sevelamerą arba praėjus trims valandoms po jo suvartojimo. Apie kitų fosfatus sujungiančių medžiagų poveikį Mycofenor duomenų nėra.

Trimetoprimas/sulfametoksazolas. Poveikio MFR biologiniam prieinamumui nepastebėta.

Norfloksacinas ir metronidazolas. Kai sveiki savanoriai vartojo mikofenolato mofetilį kartu vien su norfloksacinu arba vien su metronidazolu, reikšmingos sąveikos nepastebėta. Tačiau, kai jo vartota kartu su norfloksacinu ir metronidazolu, po vienkartinės mikofenolato mofetilio dozės organizmo ekspozicija MFR sumažėjo maždaug 30%.

Ciprofloksacinas ir amoksicilinas kartu su klavulano rūgštimi. Gauta pranešimų, kad, persodinto inksto recipientams pradėjus vartoti geriamojo ciprofloksacino arba amoksicilino ir klavulano rūgšties derinio, artimiausiomis dienomis MFR koncentracija, kuri būna prieš kitą vaisto dozę, sumažėja apie 50%. Toliau vartojant antibiotikų, šis poveikis turi tendencija silpnėti ir, nustojus jų vartoti, per keletą parų išnyksta. Koncentracijos prieš kitą dozę pokytis nebūtinai tiksliai reiškia bendros MFR ekspozicijos pokyčius. Dėl to, jei nėra transplantato funkcijos sutrikimo požymių, Mycofenor dozės keisti paprastai nebūtina. Tačiau pacientai turi būti atidžiai kliniškai stebimi gydymo antibiotikais metu ir trumpai - pabaigus jais gydyti.

Takrolimuzas. Pacientams, kurie po kepenų persodinimo pradėjo vartoti mikofenolato ir takrolimuzo, kartu vartojamas takrolimuzas mikofenolato aktyvaus metabolito MFR AUC ir Cmax reikšmingai nepaveikė. Tačiau, takrolimuzo po kepenų persodinimo vartojantiems pacientams, pavartojus kartotines mikofenolato mofetilio dozes (po 1,5 g du kartus per parą, ryte ir vakare), takrolimuzo AUC padidėjo maždaug 20%. Pacientams, kuriems persodintas inkstas, mikofenolato mofetilis takrolimuzo koncentracijos pastebimai nepakeitė (žr. taip pat 4.4 skyrių).

Kitokia sąveika. Beždžionėms kartu duodant probenecido ir mikofenolato mofetilio, MFRG AUC plazmoje padidėja 3 kartus. Vadinasi, kitos medžiagos, kurios sekretuojamos per inkstų kanalėlius, gali konkuruoti su MFRG ir padidinti MFRG arba kitų tokiu pačiu būdu sekretuojamų medžiagų koncentracijas plazmoje.

Gyvos vakcinos. Pacientų, kurių sutrikęs imuninis atsakas, gyvomis vakcinomis skiepyti negalima. Antikūnų gamybos reakcija į kitas vakcinas gali būti susilpnėjusi (žr. taip pat 4.4 skyrių).

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>