Vaistinis preparatas: Mophecen
Puslapis: 5


Sirolimuzas. Pacientams, kuriems persodintas inkstas, vartojusiems mikofenolato mofetilio kartu su CsA, mikofenolio rūgšties ekspozicija buvo 3050 ( mažesnė, negu pacientams, vartojusiems sirolimuzo kartu su panašiomis mikofenolato mofetilio dozėmis.

Sevelameras. Nustatyta, kad mikofenolato mofetilio vartojant kartu su sevelameru, mikofenolio rūgšties Cmax ir AUC0-12 val. sumažėjimas atitinkamai 30 ( ir 25 ( nesukėlė jokių klinikinių pasekmių (t. y. transplantato atmetimo). Vis dėlto siekiant, kad įtaka mikofenolio rūgšties absorbcijai būtų minimali, mikofenolato mofetilį rekomenduojama vartoti likus ne mažiau kaip valandai iki sevelamero vartojimo arba po jo praėjus mažiausiai trims valandoms. Duomenų apie mikofenolato mofetilio sąveiką su kitais fosfatų rišikliais (ne sevelameru) nėra.

Trimetoprimas/sulfametoksazolas. Poveikio MFR biologiniam prieinamumui nepastebėta.

Norfloksacinas ir metronidazolas. Sveikiems savanoriams vartojant mikofenolato mofetilio kartu su norfloksacinu arba metronidazolu reikšmingos sąveikos nepastebėta. Vis dėlto kombinuoto gydymo norfloksacinu ir metronidazolu atveju išgėrus vienkartinę mikofenolato mofetilio dozę MFR ekspozicija būna maždaug 30 ( mažesnė.

Takrolimuzas. Pacientus, kuriems persodintos kepenys, pradėjus gydyti mikofenolato mofetiliu ir takrolimuzu, reikšmingo poveikio aktyvaus mikofenolato mofetilio metabolito MFR AUC ir Cmax nebuvo. Takrolimuzo vartojantiems pacientams pavartojus kartotines mikofenolato dozes (po 1,5 g du kartus per parą), takrolimuzo AUC padidėjo maždaug 20%. Vis dėlto pacientams, kuriems persodintas inkstas, mikofenolatas takrolimuzo koncentracijos nekeitė (taip pat žr. 4.4 skyrių).

Kitokia sąveika. Beždžionių, probenecido vartojusių kartu su mikofenolato mofetiliu, kraujo plazmoje MFRG AUC buvo 3 kartus didesnis. Vadinasi, kitos medžiagos, išskiriamos inkstų kanalėlių sekrecijos būdu, gali konkuruoti su MFRG ir taip didinti MFRG ar kitų medžiagų, išskiriamų inkstų kanalėlių sekrecijos būdu, koncentraciją kraujo plazmoje.

Gyvos vakcinos. Gyvų vakcinų negalima skirti vartoti pacientams, kurių imuninis atsakas susilpnėjęs. Antikūnų reakcija į kitas vakcinas gali būti sumažėjusi (taip pat žr. 4.4 skyrių).

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Gydymo mikofenolatu rekomenduojama nepradėti tol, kol negautas neigiamas nėštumo testo atsakymas. Prieš pradedant gydymą mikofenolatu, jo metu ir šešias savaites po gydymo baigimo būtina naudotis veiksmingomis kontracepcijos priemonėmis (žr. 4.5 skyrių). Pacientės turi būti informuotos, kad pastojus privalo nedelsiant kreiptis į savo gydytoją.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>