Puslapis: 6

Vandens yra visur. Kam toks teiginys reikalingas knygoje apie vandenį? Matote, vanduo yra ne vien tam, kad mes jį gertume ar juo praustumėmės. Jo yra visoje mūsų aplinkoje, ore, kuriuo kvėpuojame. Jokios drėgmės neturintis, absoliučiai ramus oras džiovina mūsų kvėpavimo takus, prasideda kataras, bronchų uždegimas, oda pasidaro sausa, pažeidžiamas plaučių audinys.

Pagaliau vandens reikia ir tam, kad galėtume prakaituoti. Mūsų kūno vanduo, užpildęs visas 30 milijonų ląstelių, nuolat turi būti keičiamas, t. y. gaunamas ir vėl šalinamas. Vandens apykaita yra vienas iš medžiagų apykaitos procesų.

Daugiausia vandens mes pašaliname per inkstus. Siek tiek jo išskiriame kvėpuodami, dar trupučiuką tuštindamiesi ir nedidelį kiekį (deja, pernelyg mažą) per odos poras. Kadangi mes dabar sunkiai nedirbame ir todėl beveik neprakaituojame, tai poodinės liaukos ir netoli odos susidaręs riebalinis audinys pakankamai neišsivalo. Oda kvėpuoja per menkai. Dėl to jos kraujotaka po trupučiuką vis silpnėja. Anksčiau dauguma senyvų žmonių būdavo skaistaveidžiai, rausvaskruosčiai, o dabar ir jauni vaikšto blyškiais veidais.

Vanduo vakarui. Po darbo dienos vanduo taip pat gali daryti stebuklus. Jeigu žmogus grįžta į namus pavargęs, nusidirbęs,—ypač, jei yra sudirgęs ir nervingas,— tai būtų geriausia prigulti kokiam ketvirčiui valandos, neskaityti, nekalbėti. Ilsėtis geriausia gulint, kojas patartina pakelti maždaug 15 ar 20 cm aukščiau.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą