Vaistinis preparatas: RISONATE
Puslapis: 2


Sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas < 30 ml/min.).

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Maistas, gėrimai (kitokie nei paprastas vanduo) ir vaistiniai preparatai, kurių sudėtyje yra polivalentinių katijonų (pvz., kalcio, magnio, geležies ir aliuminio), trukdo bisfosfonatų absorbcijai, taigi jų ir natrio rizedronato vartoti kartu negalima (žr. 4.5 skyrių). Kad pasireikštų numatytas veiksmingumas, būtina tiksliai laikytis dozavimo rekomendacijų (žr. 4.2 skyrių).

Bisfosfonatų veiksmingumas gydant osteoporozę yra susijęs su mažu kaulų mineraliniu tankiu ir (arba) kaulų lūžių dominavimu. Vien senyvo amžiaus ar klinikinių kaulų lūžių rizikos veiksnių buvimo nepakanka, kad būtų pradėtas osteoporozės gydymas bisfosfonatais. Įrodymų, patvirtinančių bisfosfonatų, įskaitant natrio rizedronato, veiksmingumą vyresniems kaip  80 metų pacientams, yra nedaug (žr. 5.1 skyrių).

Bisfosfonatai yra susiję su ezofagitu, gastritu, stemplės išopėjimu ir skrandžio bei dvylikapirštės žarnos išopėjimu. Vadinasi, reikia būti atsargiems:

pacientams, kuriems anamnezėje buvo stemplės sutrikimų, uždelsiančių maisto slinkimą stemple ar stemplės išsituštinimą, pavyzdžiui, stemplės susiaurėjimas ar achalazija;

pacientams, kurie negali išbūti vertikalioje padėtyje mažiausiai 30 minučių po tabletės išgėrimo;

rizedronato vartojant pacientams, kuriems yra ar neseniai buvo stemplės ar viršutinės virškinimo trakto dalies problemų.

Gydytojas, kuris paskiria preparatą, turi akcentuoti, kad yra labai svarbu kreipti dėmesį į dozavimo nurodymus ir įspėti dėl bet kokių galimos stemplės reakcijos požymių ir simptomų. Pacientus reikia informuoti laiku kreiptis medicininės pagalbos, jeigu jiems atsiranda stemplės dirginimo reiškinių, tokių kaip rijimo sutrikimas, skausmas ryjant, skausmas už krūtinkaulio ar rėmuo (arba jis pasunkėja).

Prieš pradedant vartoti natrio rizedronato, reikia koreguoti hipokalcemiją. Pradedant gydymą šiuo vaistu, reikia sureguliuoti kitus kaulų ir mineralų metabolizmo sutrikimus (t.y. prieskydinių liaukų disfunkciją, hipovitaminozę D).

Vėžiu sergantiems pacientams, kuriems pagal gydymo schemą bisfosfonatai skiriami visų pirma į veną, pastebėta žandikaulio osteonekrozė, paprastai susijusi su danties ištraukimu ir (arba) lokalia infekcija (įskaitant osteomielitą). Be to, dauguma šių pacientų buvo gydomi chemoterapija ir kortikosteroidais. Žandikaulio osteonekrozė taip pat buvo pastebėta osteoporoze sergantiems pacientams, vartojusiems geriamųjų bisfosfonatų.

Prieš pradedant taikyti gydymą bisfosfonatais reikia apsvarstyti, ar nevertėtų patikrinti pacientų, kuriems yra susijusių rizikos veiksnių (pvz., vėžys, chemoterapija, spindulinis gydymas, gydymas kortikosteroidais, bloga burnos higiena), dantis ir taikyti jų profilaktinį gydymą.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>