Puslapis: 4

Haliucinacijos gali atsirasti po labai sunkių pergyvenimų. Jų turinys atitinka tuos pergyvenimus bei dominuojančius vaizdinius. Tai p s i c h o g e n i n ė s haliucinacijos. Ligoniai mato ar girdi tai, ko jie nori, trokšta ar bijo. Viena ligonė matė savo mirusį sūnų ir girdėjo jį kalbant.

Pseudohaliucinacijos — kai žmogus daiktus ir vaizdinius suvokia esant jo paties viduje, dažniausiai galvoje. Ligoniai tiki jų realumu. Pseudohaliucinacijos irgi skirstomos pagal pojūčių organus. Vienas ligonis matė viduje savo galvos smegenų molekulinę sudėtį. Dažniausiai pasitaiko k l a u s o s pseudohaliucinacijos. Ligonis girdi balsus galvoje arba teigia, kad jo mintys galvoje skambančios (girdi jas). Kartais jaučia esant galvoje svetimas mintis. Esant j u d e s i ų (motorinėms) pseudohaliucinacijoms, ligoniai juda ne savo noru, bet kažkokios jėgos verčiami. Kitos pseudohaliucinacijos pasitaiko žymiai rečiau.

Dėl haliucinacijų gali pakisti ligonių elgesys. Jie kažko įdėmiai klauso, užsikemša ausis, slepia galvą po pagalve arba su kažkuo kalbasi, kažkur įsistebeiliję žiūri, kažką renka nuo savęs ir meta šalin ir t. t. Ligoniai gali pasakoti apie haliucinacijas, tačiau gali ir slėpti. Pastaruoju atveju apie jas sprendžiama iš ligonio elgesio. Vieni supranta, kad tai jiems taip tik atrodo, tačiau dauguma tiki, kad taip yra iš tikrųjų.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas straipsnis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą