Vaistinis preparatas: Cisplatin Accord
Puslapis: 9


Nors svarbiausias cisplatinos veikimo mechanizmas yra DNR sintezės slopinimas, tačiau ir kiti cisplatinos mechanizmai gali prisidėti prie antinavikinio aktyvumo, įskaitant naviko imunogeniškumo didinimą. Onkolizinės cisplatinos savybės yra panašios į alkilinamųjų preparatų. Cisplatina taip pat slopina imuninę sistemą, didina jautrumą radioaktyviesiems spinduliams, sukelia antimikrobinį poveikį. Manoma, kad cisplatinos poveikis ląstelės ciklui yra nespecifinis. Citotoksinį poveikį ji sukelia, prisijungdama prie visų DNR bazių, visų pirma prie N-7 padėtyje esančių guanino ir adenozino.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Suleista į veną cisplatina greitai pasiskirsto visuose audiniuose, į centrinę nervų sistemą cisplatina prasiskverbia silpnai. Didžiausia koncentracija pasiekiama kepenyse, inkstuose, šlapimo pūslėje, raumeniniame audinyje, odoje, sėklidėse, prostatoje, kasoje ir blužnyje.

Po suleidimo į veną nesusijungusi su baltymais cisplatina filtruojama, jos eliminacija yra dvifazė: pradinis ir galutinis pusinės eliminacijos laikas trunka 1020 min. ir 3253 min., atitinkamai. Viso cisplatinos kiekio eliminacija yra trifazė ir kiekvienos fazės metu vaisto pusinės eliminacijos laikas trunka atitinkamai 14 min., 274 min. ir 53 paras.

90% cisplatinos yra junginių su plazmos baltymais pavidalu.

Šalinimas vyksta visų pirma su šlapimu: per pirmąsias penkias paras po gydymo su šlapimu pašalinama 2743% dozės. Be to, platina šalinama su tulžimi.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Lėtinis toksinis poveikis

Lėtinio toksinio poveikio tyrimų metu pastebėtas inkstų pažeidimas, kaulų čiulpų slopinimas, virškinimo trakto sutrikimai ir ototoksinis poveikis.

Mutageninis ir kancerogeninis poveikis

Daugybėje tyrimų (bakterijų tyrimo sistemos, chromosomų sutrikimų gyvūnų ląstelėse ir audinių kultūrose) in vitro ir in vivo metu cisplatina sukėlė mutageninį poveikį. Ilgalaikių tyrimų metu nustatyta, kad žiurkėms ir pelėms cisplatina sukelia kancerogeninį poveikį.

Poveikis dauginimosi funkcijai

Pelėms pastebėtas lytinių liaukų slopinimas, pasireiškiantis amenorėja ir azoospermija, jis gali būti negrįžtamas ir pasireikšti nevaisingumu. Žiurkių patelėms cisplatina sukėlė kiaušidžių morfologinius pokyčius, sukeliančius dalinį ar grįžtamą nevaisingumą.

Tyrimais su žiurkėmis nustatyta, kad esant ekspozicijai nėštumo metu suaugusiems palikuonims gali atsirasti navikų.

Gauta pranešimų, kad peles ir žiurkes cisplatina veikia embriotoksiškai, abiejoms rūšims nustatoma deformacijų. Cisplatina patenka į motinos pieną.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Natrio chloridas

Natrio hidroksidas (pH koreguoti)

Vandenilio chlorido rūgštis (pH koreguoti)

Injekcinis vanduo

6.2 Nesuderinamumas

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>