Vaistinis preparatas: EONIC
Puslapis: 8


Sveikiems suaugusiems montelukasto plazmos klirensas yra vidutiniškai 45 ml/min. Pavartojus radioaktyviai žymėto montelukasto dozę, 86 % radioaktyvumo buvo nustatyta per 5 paras sukauptose išmatose ir <0,2 % – šlapime. Tai įvertinus kartu su apskaičiuotu biologiniu prieinamumu, paaiškėja, kad montelukastas ir jo metabolitai šalinami beveik vien tik su tulžimi.

Atskirų pacientų ypatumai

Senyviems pacientams, bei ligoniams, kuriems yra lengvas ir vidutinio sunkumo kepenų veiklos sutrikimas, dozės koreguoti nereikia. Tyrimų su pacientais, kuriems yra sutrikusi inkstų veikla, neatlikta. Kadangi montelukastas ir jo metabolitai šalinami su tulžimi, pacientams, kuriems yra inkstų veiklos sutrikimas, dozės koreguoti nereikia. Nėra duomenų apie montelukasto farmakokinetiką pacientų, kuriems yra sunkus kepenų nepakankamumas (Child-Pugh balų >9), organizme.

Vartojant dideles montelukasto dozes (20–60 kartų didesnes už dozes, rekomenduojamas suaugusiems žmonėms) pastebėtas teofilino koncentracijos kraujo plazmoje sumažėjimas. Šio poveikio nepastebėta, vartojant kartą per parą rekomenduojamą 10 mg dozę.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Toksinio poveikio tyrimų su gyvūnais metu pastebėta nedidelių laikinų biocheminių ALT, gliukozės, fosforo ir trigliceridų pokyčių serume. Toksinio poveikio gyvūnams požymiai buvo padidėjęs seilių išsiskyrimas, virškinimo trakto sutrikimo simptomai, laisvi viduriai ir jonų pusiausvyros sutrikimas. Tai pasireiškė vartojant dozę, sukeliančią daugiau kaip 17 kartų didesnę, palyginti su klinikinėmis dozėmis, sisteminę ekspoziciją. Beždžionėms nepageidaujami reiškiniai pasireiškė, kai joms buvo duodama 150 mg/kg arba didesnė paros dozė (daugiau kaip 232 kartus didesnė sisteminė ekspozicija, negu vartojant klinikinę dozę).

Tyrimų su gyvūnais metu montelukasto sisteminė ekspozicija, daugiau kaip 24 kartus didesnė už klinikinę sisteminę ekspoziciją, neturėjo poveikio vaisingumui ar dauginimuisi. Atliekant vaisingumo tyrimą su žiurkių patelėmis, kurioms buvo duodama 200 mg/kg kūno svorio paros dozė (69 kartus didesnė negu klinikinės sisteminės ekspozicijos dozė), šiek tiek sumažėjo atsivestų jauniklių kūno svoris. Atliekant tyrimus su triušiais, kai sisteminė ekspozicija buvo daugiau kaip 24 kartus didesnė negu klinikinių dozių ekspozicija, dažniau nustatytas nevisiškas, palyginti su kontrolinės grupės gyvūnais, kaulėjimas. Tiriant žiurkes anomalijų nepastebėta. Nustatyta, kad montelukastas prasiskverbia per placentą ir išsiskiria su patelių pienu.

Pelėms ir žiurkėms sugirdžius iki 5000 mg/kg kūno svorio montelukasto natrio druskos vienkartinę dozę (atitinkamai 15 000 mg/m2 ir 30 000 mg/m2), nė vienas gyvūnas nenugaišo. Ši dozė 25 000 kartų didesnė už suaugusiam žmogui rekomenduojamą paros dozę (apskaičiuotą suaugusiam pacientui, kurio svoris – 50 kg).

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>