Vaistinis preparatas: VALZAP H
Puslapis: 14


Tiazidiniai diuretikai veikia distalinius surenkamuosius inkstų kanalėlius. Įrodyta, kad inksto žievėje yra didelio afiniteto receptorių, prie kurių prisijungę tiazidiniai diuretikai slopina NaCl transportavimą distaliniuose surenkamuosiuose kanalėliuose. Tiazidinių diuretikų veikimo mechanizmas yra pagrįstas Na+ Cl- jonų pernašos slopinimu. Manoma, kad jie konkuruoja dėl Cl- jonų vietos ir taip paveikia elektrolitų reabsorbcijos mechanizmus: tiesiogiai padidina natrio ir chloridų ekskreciją iki apytiksliai vienodų kiekių. Dėl tokio diuretikų veikimo mechanizmo sumažėja kraujo plazmos tūris, todėl padidėja plazmos renino aktyvumas, aldosterono išsiskyrimas ir kalio netekimas per inkstus ir sumažėja kalio kiekis kraujo serume. Kadangi renino ir aldosterono veikimo mechanizme kaip tarpininkas dalyvauja angiotenzinas II, kartu su hidrochlorotiazidu skiriant valsartaną kalio kiekis kraujo serume sumažėja ne taip smarkiai, kaip taikant vien hidrochlorotiazido monoterapiją.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Valsartanas ir hidrochlorotiazidas

Sisteminis hidrochlorotiazido poveikis, kai jis skiriamas kartu su valsartanu, sumažėja apie 30 %. Valsartano farmakokinetikos kartu skiriamas hidrochlorotiazidas ryškiau nepakeičia. Tokia vaistų tarpusavio sąveika neturi įtakos gydymui valsartano ir hidrochlorotiazido deriniu, nes atliekant klinikinius tyrimus nustatyta, kad ši preparatų kombinacija sukelia didesnį antihipertenzinį efektą negu skiriant gydymą vienu iš komponentų atskirai arba taikant placebą.



Valsartanas

Absorbcija

Ištyrus valsartano vartojimą atskirai, nustatyta, kad išgėrus vaisto per burną didžiausia preparato koncentracija kraujo plazmoje pasiekiama per 2–4 valandas. Vidutinis absoliutus biologinis prieinamumas yra 23 %. Maistas ekspoziciją valsartanu sumažina apie 40 % (apskaičiavus AUC), o didžiausią koncentraciją kraujo plazmoje (Cmax) - apie 50 %, nors praėjus vidutiniškai 8 valandoms po dozės suvartojimo valsartano koncentracija kraujo plazmoje yra panaši ir valgiusių, ir nevalgiusių pacientų. Tačiau toks AUC sumažėjimas nėra lydimas kliniškai reikšmingo terapinio efekto susilpnėjimo, todėl valsartaną galima vartoti ir valgio metu, ir nevalgius.



Pasiskirstymas

Suleidus valsartano į veną, pasiskirstymo tūris yra apie 17 litrų, taigi preparatas nepaplinta plačiai po audinius. Didelis valsartano kiekis susijungia su plazmos baltymais (94–97 %), daugiausia su serumo albuminais.



Biotransformacija

Valsartano biotransformacija nėra didelė: tik apie 20 % suvartotos dozės virsta metabolitais. Kraujo plazmoje randama nedidelė koncentracija hidroksimetabolito (mažiau nei 10 % valsartano AUC). Šis metabolitas yra farmakologiškai neaktyvus.



Pašalinimas

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>