Vaistinis preparatas: Doxorubicin Teva
Puslapis: 7


Tinkamiausias galimos kardiomiopatijos požymis yra ultragarsu arba širdies scintigrafija nustatytas kairiojo širdies skilvelio išvarymo frakcijos (KSIF) sumažėjimas. KSIF reikia nustatyti prieš pradedant gydyti, po kiekvienos kumuliacinės 100 mg/m2 kūno paviršiaus dozės suvartojimo ir atsiradus bet kokių klinikinių širdies nepakankamumo simptomų. Paprastai absoliutus KSIF sumažėjimas ? 10( arba jei KSIF tampa mažesnė nei 50( pacientams, kurių ši frakcija prieš pradedant gydyti buvo normali, dažniausiai yra širdies funkcijos pažeidimo požymis. Reikia atidžiai ištirti, ar galima tokius pacientus doksorubicinu gydyti toliau. Vyresniems negu 70 metų žmonėms, jaunesniems nei 15 metų vaikams ir pacientams, kurių tarpuplaučio ar širdies sritis buvo švitinta radioaktyviaisiais spinduliais, kurie buvo gydyti kitais antraciklinais ir (arba) antracendionais arba kurie sirgo širdies liga, toksinio poveikio širdžiai rizika yra didesnė. Bendrą doksorubicino dozę reikia nustatyti atsižvelgiant į jau taikomą arba taikytą gydymą kitokiais preparatais, galinčiais sukelti toksinį poveikį širdžiai, pvz., į veną vartojama didele ciklofosfamido doze, tarpuplaučio švitinimą radioaktyviaisiais spinduliais ar sukeliančiais panašų į antraciklinų poveikį junginiais, tokiais kaip daunorubicinas.

Gauta pranešimų apie sunkią ūminę aritmiją, pasireiškusią doksorubicino vartojimo metu ar per kelias valandas po jo baigimo.

Širdies simptomų gali atsirasti nėštumo metu moterims, kurios paskutinių 20 metų laikotarpiu buvo gydytos doksorubicinu, net jeigu joms širdies nepageidaujamų reiškinių požymių anksčiau nebuvo. Gauta pranešimų apie stazinio širdies nepakankamumo ir plaučių edemos atvejus. Jeigu anksčiau gydyta doksorubicinu moteris pastojo, ją reikia sekti dėl širdies nepageidaujamų reiškinių (taip pat žr. 4.8 skyrių).

Kepenų funkcijos sekimas

Doksorubicinas šalinamas daugiausia per kepenis, todėl jų funkcijai susilpnėjus arba atsiradus tulžies sekrecijos obstrukcijai, vaisto šalinimas gali sulėtėti ir dėl to sustiprėti toksinis poveikis. Prieš gydymą ir jo metu rekomenduojama įprastiniais tyrimais sekti kepenų funkciją: matuoti alaninaminotransferazės, aspartataminotransferazės, šarminės fosfatazės ir bilirubino kiekį kraujyje, kadangi gali reikėti koreguoti dozę (žr. 4.2 skyrių). Pacientams, kurių kepenų funkcija yra labai sutrikusi, prieš doksorubicino vartojimą reikia nustatyti gydymo šiuo vaistų naudos ir rizikos santykį. Gauta pranešimų, kad pacientams, kurių tarpuplaučio sritis buvo švitinta radioaktyviaisiais spinduliais, pasireiškė sunkus toksinis poveikis kepenims, retkarčiais sukėlęs mirtį. Prieš gydymą doksorubicinu ir jo metu reikia įvertinti bendrą bilirubino kiekį kraujo serume.

Šlapimo rūgšties kiekio kraujo serume sekimas

Gydymo metu kraujo serume gali padaugėti šlapimo rūgšties. Tokiu atveju reikia pradėti antihiperurikeminį gydymą.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>